Šiuo metu čia kavinę bando įkurti iš Pietų Amerikos atvykę užsieniečiai. Viskas atrodo smagu, gražu, užsienio piliečiai mums, lietuviams, bando atvežti kažką naujo.
Erzino elgesys
Tačiau jų elgesys, mentalitetas ir „pagarba“ mūsų miestui ir valstybei šokiravo ne tik mane, mano šeimą, bet ir preivius, tuo metu buvusius netoliese.
Kavinės savininkas, kiek suprantu, tėvas (keli sūnūs užsiima statybos darbais) kiekvieną dieną stato automobilį neleistinoje vietoje, kur pastatytas ženklas „Sustoti draudžiama“ taip blokuodamas kelią dviems kiemams.
Po mūsų pokalbio atrodė, kad vienas kitą supratome. Po kiek laiko, jo mašina su užsienietiškais valstybiniais automobilio numeriais ir vėl stovėjo toje pačioje vietoje. Ne kartą stebėjau, kaip atvažiavusi policija jiems išrašo baudą. Jie su šypsena pareigūnus nulydėdavo nuvažiuojančius…
Nuorūkų mėtymas ant gatvės, kilimėlių purtymas ant šaligatvių, įžūlus praeinančių moterų ir merginų nužiūrinėjimas – kiekvieną dieną jų elgesys tiesiog mane stebindavo.
Nesu nacionaistas, niekada toks nebuvau, tačiau tokiomis akimirkomis, tiesiog negaliu tylėti.
Šiandien grįždamas su šeima po pasivaikščiojimo matau, kaip jis vėl atvažiuoja. Nors mane mato, bet pasistato automobilį ten pat, kaip visada - kur draudžiama.
Pabandė sudrausminti kaimyną
Aš jį nufotografuoju. Jis angliškai pradeda rėkti, kad šiandien yra savaitgalis (05.01), niekas nedirba . Aš jam atsakau: „Žmogau, 24/7 šis ženklas galioja, negalima čia statyti automobilio, tu sudarai avarinę situaciją gyventojams, norintiems išvažiuoti iš kiemo.“
Parėjęs namo užmetu akį ir mano širdis pradeda džiaugtis - automobilis buvo patrauktas ir perstatytas ten, kur stovėjimas yra mokamas ir leistinas. Išlindęs pro langą aš jam sušukau: „Ačiū, žmogau, aš tą nuotrauką ištrinsiu“.
Pribloškė požiūris
Bet svečias iš Pietų Amerikos su sarkazmu ir šypsena atšauna: „Man nusispjaut, aš kolekcionuoju visas jūsų šalies baudas, vis tiek dingsiu iš čia, gali siųsti ir skųsti, kiek tik nori.“
Tokį atgrasų jo atsakymą girdėjau ne tik aš, bet ir praeiviai... Esu ragavęs emigranto duonos, suprantu, kaip sunku įleisti šaknis svetimoje valstybėje, tačiau niekada gyvenime akivaizdžiai nerodžiau nepagarbos nei gyvendamas, nei keliaudamas svetur.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
