Kai pradėjom draugauti, jis iš karto perspėjo, kad yra labai pavydus, ir paprašė nesuteikti tam pagrindo. Nesureikšminau šio prašymo – man nekilo jokių abejonių, kad galėčiau būti savo meilei neištikima.
Bet klydau, baisiai klydau. Kad kiltų pavydas, pasirodo, nereikia jokio pagrindo. Mano vaikinas pamatė, kad feisbuke pakomentavau savo buvusio draugo nuotrauką.
Su tuo žmogumi draugavome trumpai, išsiskyrėme gražiuoju, be pykčių, tiesiog nesusiklosčius santykiams. Nemačiau reikalo išmesti iš kontaktų žmogaus, kuris man nieko blogo nepadarė. Apie jokį santykių atnaujinimą nekilo nė mažiausios minties nei man, nei jam.
Tačiau dabartinis mano draugas iškėlė pavydo sceną. Su riksmais ir grasinimais nutraukti santykius. Sakė, kad jis man nesvarbus, jeigu ignoruoju jo jausmus ir toliau bendrauju su savo buvusiuoju.
Ir aš pasidaviau. Dėl šventos ramybės sutikau ištrinti tą buvusį vaikiną iš draugų ir nepalaikyti su juo visiškai jokių kontaktų.
Tai buvo didžiausia mano klaida. Kitą dieną jis man iškėlė sąlygą: privalau ištrinti visus vyriškos lyties asmenis iš savo kontaktų. Net jeigu jie vedę ir aš jų nė kiek nedominu kaip moteris. Nes tai – pagrindas pavydui, o aš juk pažadėjau to pagrindo nesuteikti, saugoti jo sielos ramybę. Sutikau draugauti žinodama, kad jis pavydus, jis nuo pat pradžių nenuslėpė to fakto.
Sakė, kad jeigu nesaugau jo ramybės, vadinasi, draugai man svarbesni už jį. Jis liepė pasirinkti – arba jis, arba jie.
Kontaktų feisbuke turiu daug – mano laisvalaikio hobis yra fotografija, dažnai per feisbuką ieškau sau modelių. Mano vaikinas norėtų, kad aš atsisakyčiau savo hobio, jei įmanytų – visiškai atskirtų mane nuo visuomenės ir uždarytų tarp keturių sienų.
Myliu jį, galbūt galėčiau dėl meilės atsisakyti fotografijos. Bet bijau, kad tai padarius mūsų santykiai netaptų geresni. Nes jis aiškiai parodė, kad pagrindą pavydui sugebės surasti bet kur.
Kol kas esame kartu, bet, panašu, tai pabaiga.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
