„Labas... Labas... Gal galite paskolinti grindims šluoti šepetį?“ – paklausė šalia buvusi mergina. Padaviau ir iš nuostabos sustingau. Jis šlavė laiptus?
Atrodytų, nieko keisto nėra, jeigu ne tai, kad aš tuos žmones matau pirmą kartą gyvenime, o viskas vyksta viešbutyje, kuriame dirbu kambarine...
Svečias lenda su apsikabinimais, mergina šluoja grindis... Mane išpylė šaltas prakaitas, kai mergina nuo laiptų viršaus dar pasakė, kad jai atsibodo gulėti su sužeista koja ir ji nori dirbti...
Jie su manimi susidraugavo nuo pirmos pasimatymo minutės, o aš jaučiausi labai keistai. Stebino jų veidai, man neįprastas elgesys. Viską paaiškino lietuviškos grupės vadovė p.Stasė ir Vokietijos grupės vadovė p.Lidija.
Pasirodo, kad tai žmonės, kitaip suvokiantys mus supantį pasaulį. Viską matantys kiek kitaip nei mes. Kitokie žmonės. Žmonės su sutrikusiu intelektu.
Pirmas dvi dienas jaučiau didžiulę įtampą. Bijojau ką nors ne taip pasakyti, ne taip padaryti, neįžeisti, nepamiršti pasisveikinti lietuviškai, vokiškai ir rusiškai: „Labas rytas, guten morgen, dobroe utro...“
Paskutinius ledus mano širdyje ištirpdė vokietukas, kai kroviau mineralinį vandenį į sandėliuką. Pasilenkiau paimti bloką mineralinio vandens, o iš už kampo, matau, man jį tiesia svečio rankos. Ir be žodžių. Su šypsenomis veiduose sukrovėme mineralinio blokus ir dar jis man pasakė „danke“, tai yra „Ačiū“...
„Danke, danke...“, – atsakiau ir vėl likau, net nežinau kaip apibūdinti tą jausmą, gal sugraudinta, o gal sužavėta, o gal viskas kartu.
Dienos bėgo jau be streso, su gal ir kvaila, bet tikrai laiminga mano šypsena. Ne dirbtine, ne apsimestine, o tikra ir nuoširdžia. Pamilau visus tuos žmones taip, lyg juos pažinočiau jau tūkstantį metų. Jie tapo dalimi mano širdies. Dalimi supratimo apie kitokį gyvenimą.
Dieve, atleisk man, kaip aš klydau, kad žmogus su negalia tai kažkas tokio...
Kai dauguma keiksnoja likimą, valdžią, nepriteklius – tikrai keistai atrodo žmogaus veidelis su šypsena. Ir kai šalia tavęs netikėtai tų laimingų veidų atsiranda ne vienas ir ne du, patikėkit, tai tikrai išmuša iš vėžių.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
