Pas draugę paragavo kavos
Sujudo, pradėjo piktintis tokia neteisybe... O aš nesuprantu, kodėl šaršalas kilo tik dabar. Kad maisto produktų kokybė skiriasi, visi jau seniai žinojo. Kad ir ką suoktų gamintojai, tiesos nuo skonio receptorių nepaslėpsi.
Aš jau seniai tuos skirtumus pastebėjau ir tikrai esu ne vienintelė tokia. Kad mus mausto ir kiša prastesnės kokybės produkciją, kelis dešimtmečius vieša paslaptis, o gamintojai gali suokti, ką nori.
Pavyzdžiui, puikiai prisimenu istoriją su kava. Vienos garsios bendrovės kavos, parduodamos žalios spalvos pakuotėje, negalėdavau nė į burną paimti – rūgšti, išgėrus iškart ėda rėmuo. Tiesa, tai buvo kava, randama Lietuvos prekybos centruose.
Tą patį galėčiau pasakyti ne tik apie maisto produktus. Kas nors kartą yra išbandęs buitinę chemiją, tas tikrai žino: to paties gamintojo, garsiai išreklamuotų, Lietuvoje pirktų skalbiamųjų miltelių ir indų ploviklių kokybė kur kas prastesnė. Skalbk neskalbęs, dėmių liks. Vienintelis dalykas, kurio sulauksi po tokio skalbimo, – alergija.
Suprato, kai atvežė iš užsienio
Pamenu, kaip bandžiau išvalyti žolės dėmes iš sūnaus džinsų vienu „viską valančiu“ dėmių valikliu. Audinys aplink dėmes išbluko, o dėmės kaip buvo, taip ir liko. Nors nusitryniau rankas vos ne iki kraujo. Džinsus teko išmesti.
O kosmetika? Manote, lietuviai gauna tokios pat kokybės šampūnų ar kremų? Net nesvajokite. Perkame specialiai mums išpilstytą šlamštą, kurio kokybė kur kas prastesnė nei kosmetikos priemonių, skirtų „tikriems vakariečiams“. Ir dar permokame kelis kartus. Kas išbandė ir suprato skirtumą, tas man tikrai pritars.
Ar mes antrarūšiai?
Įdomu, ar gamintojai rastų kuo pasiteisinti šiuo atveju. Gal pradėtų aiškinti, kad mūsų oda ir plaukai kitokie ir jie, geručiai, stengiasi atsižvelgti į mūsų poreikius, tiekdami visai ne tai, kas reklamuojama?
Pakalbėkime apie drabužius. Gal yra naivuolių, tikinčiu, kad mūsų rinkai skirtų drabužių kokybė nesiskiria nuo parduodamų Vakarų Europos prekybos centruose, bet aš taip nemanau.
Gauname kur kas prastesnę prekę, o mokame kur kas daugiau. Tokia nemaloni tiesa. Tik bijau, kad niekas Maisto ir veterinarijos tarnybai paskelbus duomenis nepasikeis.
Pasipiktins politikai, paverkšlens, palauks, kol triukšmas nutils, ir toliau ramiai gyvens iki kito panašaus skandalo.
Žmonės išsikalbės, išsirėks ir apsisukę vėl pirks tuos pačius nekokybiškus produktus. Juk ne visi gali apsipirkti užsienyje. Ne visi turi draugų ar giminaičių, privežančių skalbiklių, valiklių, kavos ir drabužių...
Tik vieno nesuprantu – už ką mokamos tokios algos parlamentarams, kurie mums atstovauja Briuselyje? Gal atėjo laikas prabilti apie tai, kad mes – ne antrarūšiai žmonės?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
