Linksmybių mėgėja
Turiu vieną bičiulę, kurios santykiai su vyru stebina jau daug metų. Su ja susipažinau dar studijų laikais. Drauge vaikščiodavome į klubus, iki paryčių šėldavome mieste ir kitaip mėgavomės jaunimui būdingo gyvenimo malonumais.
Po studijų abi ištekėjome. Sukūrus šeimas kartais susitikdavome kavos puodeliui ar susiskambindavome. Tačiau buvome daugiau pažįstamomis nei draugėmis.
Bičiulė, net ir susilaukusi vaikelio, į vakarėlius vaikščioti taip ir nenustojo. Vaiką su vyru palikdavo namuose, o pati pasikviesdavo būrį draugių ir lėkdavo į miestą.
Maniau, kad jai tiesiog norisi prasiblaškyti, pailsėti nuo sauskelnių ir košelių. Juk visos nori atsipalaiduoti ir trumpam pabėgti nuo buities. Tačiau jos šėlionės įgavo pagreitį.
Į keliones – tik su draugėmis
Su draugėmis ji ne tik eidavo linksmintis į klubus, bet ir vykdavo pailsėti į užmiesčio vilas, išvykdavo į užsienio kurortus – Turkija, Kanarų salos, Egiptas, Kreta.
Kartą tokioje „mergaitiškoje“ kelionėje sulaukiau pasiūlymo dalyvauti ir pati. Buvo bičiulės jubiliejus, kurį ji nusprendė švęsti Ibizoje... Tiesa, švęsti ten ji vyko be savo vyro ir vaikų. Tik su būriu merginų.
Vyras pateisina
Sulaukusi tokio pakvietimo nustebau ir paklausiau jos tiesiai šviesiai, kaip jos vyras toleruoja tokius pasilinksminimus? Ji tik nusijuokė ir atsakė, kad vyrui netrukdo tokios žmonos kelionės.
Pasiūlymo keliauti į Ibizą aš atsisakiau. Ne dėl to, kad mūsų šeima negalėjo tos kelionės leisti sau finansiškai. Nenorėjau liūdinti savo vyro ir vaikų. Man nesuprantama, kaip moterys nori ilsėtis nuo savo šeimos? Be to, nematau tikslo visą savaitę vaikščioti po vakarėlius gundant nepažįstamus vyrus, kai maniškis mylimasis tuo metu migdo mūsų atžalas.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
