Mokytoja nenori nei gėlių, nei sveikinimų – iš tėvų prašo kito dalyko

Spalio penktąją – tarptautinė mokytojo diena. Mokiniai ateis į mokyklą nešini gėlėmis, iš aukštų valdininkų lūpų pasipils iškilmingi sveikinimai. 

 Mokytoja kreipėsi į tėvus, kad šie taip pat prisidėtų prie vaikų auklėjimo.<br> „123rf“ asociatyvioji nuotr.
 Mokytoja kreipėsi į tėvus, kad šie taip pat prisidėtų prie vaikų auklėjimo.<br> „123rf“ asociatyvioji nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Mokytoja

Oct 4, 2017, 4:25 PM, atnaujinta Oct 5, 2017, 7:36 PM

Šiandien noriu kreiptis ne į politikus ir valdininkus. Noriu kreiptis į žmones su kuriais drauge turėtume siekti bendro tikslo – ugdyti vaikus dorais, darbščiais, pasitikinčiais savimi piliečiais. 

Mieli mokinių tėveliai, man nereikia nei gėlių, nei sveikinimų. Tai laikina ir dažnai visai nenuoširdu. Prašau jūsų kai ko kito...

Prašymas tėvams

Paklauskite bet kurios mamos, ar bet kurio tėčio apie tai, ką privalo mokytojas. Visi puikiausiai žino, kaip mokytojai privalo ugdyti, išmokyti, lavinti ir šviesti vaikus. Visi puikiausiai žino, kaip mokytojas turėtų bendrauti su vaikais. Visi. Bet jei paklaustumėt, koks pačių tėvelių vaidmuo...

 Mieli tėveliai, galbūt jūs to nesuvokiat, bet vaikus ugdyti ir auklėti privalo ne vien tik mokytojai. Tai ir jūsų pareiga. 

Prašau, išmokykit savo vaikus paprastų dalykų – pakelti ant žemės numestą šiukšlę ir įmesti ją į šiukšlių dėžę. 

Išmokykit vaikus neskriausti silpnesnių, nesvarbu kas tai bebūtų – gyvūnas ar žmogus. 
Išmokykit vaikus pagarbos ir mandagumo. Išmokykit juos sveikintis ir atsisveikinti. Išmokykit padėkoti. Ne, nebūtinai mokytojui – visiems, kas vertas padėkos. 

Prašau, nuo mažens mokykit vaikus pažinti gimtąją kalbą. Skaitykit vaikams knygas, kol patys neskaito, o kai paūgės, skaitykit kartu su jais. 

Tėvų auklėjimo svarba

Prašau, domėkitės vaiko pasiekimais mokykloje ir aplinka, kurioje jis auga. Ateikit pasikalbėti, skambinkit, tik dėl Dievo meilės, nebūkit abejingi. Kartais taip sunku jus prisikviesti... 

Prašau, tikėkite mokytojais, kurie kviečiasi jus į mokyklą norėdami aptarti vaikų elgesio problemas. Gana. Nesidangstykit įprastu pasiteisinimu: „Namuose jis visai kitoks“. 

Labai prašau – nepykite, nešaukite, nepulkite ginti savo vaiko. Negi manote, kad kviečiamės jus norėdami pažeminti ar įžeisti? Negi manote, kad kviečiamės norėdami nuskriausti jūsų vaiką? Negi manote, kad problema išnyks pati savaime, jei nenorite jos matyti ir apie ją girdėti, užsitrauks kaip gyjanti žaizda? 

O, jei taip būtų! Dirbu mokykloje jau ne vieną dešimtmetį ir žinau, kad pačios savaime problemos neišnyksta. Jos tik auga, kaip kalnu besiritantis sniego kamuolys ir prislegia tokiu sunkumu, kad galop palūžta ir patys „nieko“ nematę, negirdėję tėvai.

Deja, sprendžiant elgesio problemas, be jūsų pagalbos ir abipusio supratimo, mokytojai yra bejėgiai. 

Prašau, rūpinkitės savo vaikais. Dirbu jau ne vieną dešimtmetį ir matau ne vieną vaiką, kuriam stinga tėvų rūpesčio. Matau vaikus, kurie ateina į mokyklą nesiprausę, murzini iki ausų, juodomis panagėmis, dažnai nevalgę ir neišsimiegoję. 

Pažįstu ne vieną, kuriems kasdien namuose tenka iškęsti tikrą pragarą, visi bandymai padėti – lyg žirniai į sieną. 

„Nesikiškit į mūsų šeimą. Nelįskit“, - suprask – leiskit grimzti mums patiems ir toliau gramzdinti tuos, kas tikrai vertas geresnio gyvenimo. 

Prašau, išmokykite savo vaikus elementarios elgesio kultūros, nes nuo penkiaaukščių keiksmų linksta ausys. Sykį teko girdėti, kaip penktokėliai šnekasi tarpusavyje vienais keiksmažodžiais, o pasakius pastabą atšauna – tai gi ne mokyklos teritorija! 

Prašau, išmokykit savo vaikus, kad ne visas problemas galima ir reikia spręsti kumščiais. Išmokykit juos kalbėtis. Išmokykit išklausyti.

Prisikviesti sunku
 
Prašau, išmokykit savo vaikus tausoti mokyklos turtą. Mes ne kažin ką turime, o ir tai dažnai tampa mažųjų vandalų taikiniu. Išdaužyti stiklai, sugadinti suolai, apspardytos durys, suplėšyti, prirašinėti ar nešvankiai pripiešti vadovėliai, tai liūdna mokytojų darbo kasdienybė.

Neįmanoma sukurti nieko gražaus, kada vieni stato, kiti griauna. Juk visi tėvai nori, kad vaikai mokytųsi jaukioje ir tvarkingoje aplinkoje. 

Prašau, išmokykit savo vaikus gerbti kito žmogaus darbą. Man labai gaila mokyklos valytojų, kurioms kasdien tenka šveisti apspjaudytas sienas (nekalbu apie tualetus, ten vien skrepliais ant sienų neapsiribojama), rinkti šiukšles iš pasuolių, ar koridorių. 

Prašau, išmokykit savo vaikus sistemingai dirbti. Padėkit jiems atlikti namų darbus. Kiekvieną mielą dieną. Patikėkit, po kelerių metų tas vargas tikrai atsipirks su kaupu. Kas dažnai kartojama, ilgainiui tampa įpročiu. 

Prašau, išmokykit jūsų vaikus nebijoti kreiptis pagalbos. Mokytojai – ne pabaisos. Mes paprasčiausia negalime padėti, jei nežinome, kad jūsų vaiką ištiko bėda. 

Jei nors pusė tėvų prisiimtų atsakomybę už vaikų auginimą ir auklėjimą, manau pagaliau pasibaigtų nuolatinė priešprieša tarp tėvų ir mokytojų.

Pagaliau nutiltų abipusiai kaltinimai ir daugiau negirdėtume, kad mokytojai nesugeba nieko išmokyti, vaikai kitokie, o tėvai – neduok Dieve... 

 

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.