Viskas prasidėjo šių 2017 m. vasaros pradžioje, kai paskutinę mokslo metų dieną grįžau namo ir nusprendžiau imtis knygos skaitymo. Aš nusprendžiau, kad pasidarysiu arbatos ir atsigulsiu į lovą, bet nenumaniau, kad bus taip baisu.
Nebematė pilno vaizdo
Mano akys skrodė knygos eilutes, kol galiausiai, mano akyje atsirado objektas, kuris buvo skaidrus, mažas, panašus į akių švitinimą (pažiūrėkit ilgiau į degančią lemputę ir sužinosit). Atrodė, kad šis objektas dengė raides ir to labai nesureikšminau, nes maniau, kad tai praeis.
Ši mano objektu praminta figūra ėmė didėti ir pradėjau nematyti viso žodžio, todėl nuėjau pas mamą ir pradėjau sarkastiškai juokauti apie tai, kas man vyksta, bet jos kambaryje esantis televizorius mane išgąsdino, nes nesugebėjau pamatyti pilno, aiškaus vaizdo.
Žiūrint į ką nors matydavau tik tai, į ką žiūriu, pvz: į savo mamos veidą ir nesugebu jo matyti, nes žvilgsnis krypsta į akį arba į nosį, ir aš tik šias veido dalis galėjau matyti, nes visa kita tiesiog dingdavo.
Nutirpo kūnas
Ilgai nelaukiau ir persigandęs nutariau, kad man reikia prigulti ir likti pozityviam. Tuomet prasidėjo pats baisumas.
Aš labai staigiai užmigau, net keista buvo, nes nesu mėgėjas pamiegoti, o ypač dienos metu. Nepraėjus nė 10-čiai minučių pabudau ne nuo to, kad man jau gana miegoti ar aš jau pailsėjau, bet todėl, kad man buvo nutirpęs liežuvis, dešinė lūpos ir smakro pusė, dešinės rankos keli pirštai ir dešinės kojos šlaunis.
Aš išsigandau ir nušliaužiau atgal į mamos kambarį, kuriame ji darė saldainines puokštes. Atsisėdau ant kėdės ir pradėjau graudintis, nes jaučiausi tragiškai ir pradėjau skųstis. Man buvo sunku tarti žodžius ir atrodė, tarsi mano burnoje būtų pilna vandens.
Atsisėdo į vežimėlį
Mama staigiai pasižiūrėjo į mane ir liepė gultis į lovą, o pati puolė skambinti greitajai, nes manė, jog mane ištiko insultas, nes visi požymiai sutapo. Atvykus medikams buvau skubiai išvežtas į ligoninės priimamąjį, kuriame turėjau gauti skubią medicininę pagalbą, bet laukiamajame teko dar pasėdėti, kol kažkas prisimins mane ir ateis.
Atėjus daktarui mane staiga pradėjo vimdyti ir seselė grubiai metė man bliūdą ir pati kažkur nubėgo. Mano spaudimas buvo didelis. Po kiek laiko mane nuvedė į kambarį, kuriame man darė kardiogramą ir tuo metu prie manęs stovėjo daug daktarų ir nesuprato, kas man darosi.
Šie daktarai man davė šlapimą varančius vaistus ir siuntė į Kauną. Aš negalėjau vaikščioti, nes labai svaigo galva, todėl teko naudotis vežimėliu, jog galėčiau nuvažiuoti į tualetą, kuriame išvėmiau vaistus, kurie būtų sukėlę man problemų.
Migrenos priepuolis
Įsodino mane į greitosios pagalbos automobilį. Kelionės metu vėl apsivėmiau, bet mano savijauta jau buvo gerokai pagerėjus. Kaune mane tvarkingai apžiūrėjo, apklausinėjo daug daktarų ir pasakė, jog tai buvo migrena, prodromos stadijai būdinga aura.
Aš ir be migrenos turiu sunkią ligą – Marfano sindromą, kurio padarinys yra aortos aneurizma, bet kadangi sergu nuo gimimo, su tuo jau susitaikiau, o dabar laikas susitaikyti ir su migrena.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
