Matyt, pasidavę kai kurių patriotų svaičiojimams dėl arklio politikai nusprendė, kad Lukiškių aikštėje turi stovėti Vytis. Bet mes pamirštame vieną dalyką. Atrodo, paprastą, bet visgi labai svarbų.
Lukiškių aikštėje stovinčiai skulptūrai ar memorialui buvo skelbiamas konkursas, kurį žmonių ir komisijos sprendimu laimėjo Andrius Labašauskas.
Arūnas Gelūnas apie Vyčio paminklą: „Tai yra keistas sprendimas“
Ir štai tarsi pilypai iš kanapių išlindo politikai ir nusprendė, kad nereikia jokių čia partizanų bunkerių ar dar kažko. Kaip nuspręs politikai, taip ir bus.
Bet ar jums dar nenusibodo tas Vytis? Tiesiai šviesiai pasakius, man jis jau kažkaip lenda per gerklę. Tikrai. Kur tik pažvelgsi, visur Vytis.
Jei jau norime Lukiškių aikštės autentiškumo, tai statykime joje kartuves. Nes juk senovėje miesto aikštėse stovėdavo kartuvės, kuriose buvo myriop siunčiami sukilimų vadai ir dalyviai.
Konkursą laimėjęs Lukiškių aikštės memorialo projektas neatitinka reikalavimų
Bet, man atrodo, mes nelabai suvokiame slaptos politikų minties. O ji būtų tokia – pačiame Lukiškių aikštės viduryje, ant aukšto, granitinio pjedestalo stovėtų žmogaus ūgio ryškiausio mūsų politiko skulptūra, rodanti ranka į priekį. Tarsi į šviesų rytojų.
Susiję straipsniai
Jau ne viena dešimtis tūkstančių žmonių ją rado Anglijos, Airijos ar Vokietijos žemėse. O aplink jį stovėtų vedlio „profesionalų“ vyriausybės narių skulptūrėles. Bet turbūt suvokiate, kad čia rašau su ironija.
Rimtesnė mintis yra tokia, kad po truputį mes pradedame grįžti į tą buvusią santvarką. Nes dabar viską už mus sprendžia valdžia. Tai gal mes dar įveskime tvarką, kad kiekvienoje miesto aikštėje turi stovėti Vyčio skulptūra, kaip broliškose valstybėse stovėjo proletariato vado skulptūra.
O ateities kūrėjams tai bus tarsi ženklas, kad neapsimoka kažko kurti ir eikvoti savo žmogiškųjų ir laiko resursų, nes paskui gausis šnipštas.
Visuomenininkas apie Lukiškių aikštės skulptūrą: „Čia yra sąmoningas vilkinimas“
O valdžiai norėtųsi palinkėti valstybiniais įstatymais truputį susiveržti diržus ir pamąstyti apie tai, ko jūs ir atėjote į šias pareigas – paprastą Lietuvos žmogų.