Visų pirma, pasakodama nenoriu įvardyti nei universiteto, nei specialybės – nenoriu dėstytojui, apie kurį pasakosiu, problemų. Kodėl? Todėl, kad seksualiniame ryšyje dalyvauja du (!!!) žmonės.
To, atrodo, nesupranta visi lakstantys su deglais paskui ką tik apkaltintus dėstytojus. Seksualiniu išnaudojimu buvusių studenčių apkaltintas Vilniaus dailės akademijos (VDA) profesorius Jonas Gasiūnas – tegu ne šventeiva, bet ir kalbėsiu ne apie konkrečią prievartą, o apie abipusio ryšio atvejus. Tų studenčių, žinokit, visokių būna. Atsimenu, kokia buvau pati.
Dėstytoją visi dievino
Mokiausi pirmame kurse. Vienas dėstytojas buvo tikra rakštis. Protingas, savo dalyką išmanė tobulai, bet atrodė, kad visus studentus laiko žemiau plintuso. Stengdavaisi, mokydavaisi, o kažką suklydus likdavai raudonuot prieš visus. Švelnios pastabos tikrai nebuvo jo stilius.
Nepaisant to, beveik visas kursas slapčia jį dievino. Paburbėdavom, kad spaudžia, bet dar stipriau stengdavomės. Jis turėjo nepaprastą humoro jausmą, o paskaitų metu diskutuodavo ne tik apie dėstomą dalyką, bet ir aktualijas, bendražmogiškus dalykus. Kadangi jis taip kritiškai visus vertino, kiekvienam būdavo didelis malonumas, kai pastebėdavo teigiamai, pagirdavo.
Vyresnis vyras, bet autoritetingas, mergos lydėsi. Lydžiausi ir aš. Kadangi jo dalykas nesisekė, pradėjau lankyti pas jį ir individualias konsultacijas.
Jų metu elgėsi tikrai profesionaliai, nė karto nebuvo kažkokių netaktiškų pasakymų ar netinkamų prisilietimų. Kartais pasakydavo komplimentą – apsidžiaugdavau dėmesiu.
Vieną kartą po individualios paskaitos apie kažką įsišnekėjom ir jis nusijuokė: „Oi, smagu būtų su tavim išgert kada, įdomiai mąstai.“
Ar man tai buvo raudonas signalas? Ne. Tai buvo įvertinimas, kuriuo mėgavausi. Nebuvo tai ir tiesioginis kvietimas. Jei ne mano pačios iniciatyva, viskas būtų taip ir pasimiršę.
Įžūlus klausimas
Po dar kelių paskaitų, iš jo nesulaukusi daugiau iniciatyvos, pati priėjau ir naglai paklausiau: „Tai ar išgersit su manim kada?“
Jaučiausi kieta, beveik jo lygio, kad mane apskritai pastebėjo. Ir pati norėjau bendravimą pratęsti. Jis sutriko, bet sutiko. Pasakė, kada baigs darbą.
Susitikom jau vakarop, o kai paklausiau, kur eisime, atsakė: „Mieste sėdėti brangu ir neatsipalaiduosi, važiuojam geriau pas mane, vienas gyvenu.“
Ar aš tada galvojau, kad jo pasiūlymas netinkamas? Tikrai ne. Pati dėl savo durnos galvos ir savivertės trūkumo tegalvojau: „O Dieve, o Dieve, o Dieve, mane kviečia pas save, aš jam patinku!!!“
Pirmiausia nuvažiavome į parduotuvę, jis nupirko daug alkoholio. Nebūkit, panos, naivios – gėrimus perka ne kad jus nugirdytų, o kai patys turi problemų. Dėstytojas akivaizdžiai buvo mėgėjas ir daug pakeliantis, tad ne mane stengėsi buteliais aprūpinti, o tiesiog apsipirko pagal savo įpročius.
Jo bute kalbėjomės ir gėrėm, gėrėm ir kalbėjomės, kol jau abu buvom smarkiai neblaivūs. Nebūtų galėjęs jis manim per jėgą pasinaudoti, nes aš dar buvau truputį geresnės stadijos už jį. Kaip tuose pasakojimuose populiaru sakyti: „Kažkaip ėmėm bučiuotis...“
Išeiti nieks nesutrukdė
Taigi, kažkaip ėmėm bučiuotis, glamonėtis, atsidūrėme lovoje. Vienu metu buvo ir malonu, ir keista, gėda. Suvokiau kažkuria sąmonės dalimi, kad jis – smarkiai vyresnis vyras ir dar dėstytojas. Būtent todėl lemiamą akimirką ir pasakiau: „Stop.“
Nežinau, iš kur manyje staiga iškilo proto likučiai, bet labai staigiai supratau, kad jei jau dabar nesijaučiu 100 proc. gerai, tai ir išsiblaiviusi tikrai nesijausiu.
Ar jis prieštaravo? Žinoma. Norėjo, kad neišeičiau. Sakė, kad niekas taip nesielgia, kad apgavau jį, suvedžiojau. Bet ar tai man sutrukdė išeiti? Ne.
Po to daugiau nebebendravome. Buvo metų pabaiga, atsiskaičiau raštu ir kitąmet to dalyko studijose jau neturėjau. Džiaugiausi, kad nebetenka jo matyti, nes buvo labai gėda. Dabar populiaru sakyti, kad ne tau turėtų būti gėda, o jam. Bet palaukit, ar tikrai?
Studentė flirtuoja su dėstytoju. Mergina maldaujančiomis akimis laukia dėmesio – tegu ir profesinio, nesvarbu. Susitinka su juo po paskaitų, leidžiasi į kalbas apie alkoholį ir į patį gėrimą. Leidžiasi pabučiuojama ar net pati į tai traukia. Ne gėda? Rimtai?
Man tai tikrai gėda. Tada sau atrodžiau tokia ypatinga, ypatingiausia iš kurso, autoriteto palytėtoji. O iš tikrųjų, kai atsigręžiu atgal, matau tik durną mergą su nuline saviverte.
Ir kodėl dėl šito turėčiau gadinti žmogui karjerą? Aš padariau klaidą, pas jį važiuodama. Jis padarė klaidą, su manim gerdamas. Lygu – lygu. Dviejų suaugusių žmonių klaidos.
Kiek vertas pažymys?
Kaip ir sakiau, seksualiniame ryšyje dalyvauja du (!!!) žmonės. Ir dėl savo nemokėjimo pasakyt „ne“ nesąžininga purvu pilti tik antrąją pusę. Pabrėžiu: nekalbu apie prievartos atvejus ar tas istorijas, kurių herojėms teko bėgte bėgti iš sodybos. Tai - visai kas kita.
Tačiau kai apie VDA dėstytoją sklandančių istorijų herojės pasakoja, kaip pačios dalyvavo romane, ateidavo, kur žmogus pakviesdavo, sutikdavo su viskuo ir dar pavyduliaudavo, kai dėstytojo dėmesys nukrypdavo į kitas... Na, sorry, man tai skamba kaip abipusis reikalas.
O kalbos, jog tie vyrai turėjo galią prieš merginas, nes jų pozicija aukštesnė... Vėlgi, neteisinu vyrų, bet pala, kokią galią? Pažymio? Tai už tiek galima atsigulti – už dešimtuką? Ar saugantis, kad negautum skolos?
Šis skandalas mane tarsi palietė asmeniškai, iškart sukilo prisiminimai. Norėjau jais pasidalinti dėl aiškumo - ne visais atvejais vyrą reikia linčiuoti. Trumpai tariant: taip, mano atveju dėstytojas irgi norėjo sekso. Taip, neetiškai elgėsi. Bet man gyvenime neateitų į galvą jo vieno kaltinti. Nes jeigu einu su dėstytoju gerti, tai turbūt žinau, kuo tas kvepia.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
