Trumpai tariant, prasidėjo susirašinėjimas, mergina pasižymėjo iškalba ir labai geru humoro jausmu. Pasirašinėjus nusprendėme apsikeisti telefono numeriais ir pasiskambinti.
Pažintį palaidojo
Vakare įvyko pirmasis pokalbis, aš esu be galo šnekus, o ji tokia tylesnė, tad pirmasis pokalbis plius minus buvo mano monologai ir jos trumpi intarpai.
Tuo metu ji buvo Kaune, o aš kaip emigrantas – Norvegijoje. Nors aš jau buvau grįžęs kaip ir visam į Tėvynę, bet nuolatos keliavau pirmyn atgal, nes turėjau savo verslą.
Iš esmės pirmas pokalbis buvo nevykęs ir po jo aš pažintį laidojau. Kalbėjomės ketvirtadienį, o ji man pasakojo, kad šeštadienį su drauge vyks paminėti būsimo savo gimtadienio į sostinę – ketino žiūrėti operą.
Nors pažintį jau palaidojęs, bet šeštadienį mandagumo vedinas jai palinkėjau smagaus laiko, o ji padėkojo. Po truputį vėl susirašinėjimas atsigavo, pradėjome bendrauti atviriau, išsisnekėjome kas ko nori ir tikisi. Mes nebe jaunikliai, abiems virš 30.
Kartu praleido savaitę
Pažintis pradėjo vystytis geometrine progresija, nuolatiniai susirašinėjimai ir vakarinis bent jau poros valandų pokalbis. Po poros mėnesių bendravimo internetu ji atvyko pas mane į Norvegiją sutikti Naujųjų metų, buvo beveik savaitę.
Aš dar dabar pamenu tą akimirką, kai ją pamačiau. Tuo momentu suvokiau, kad tai yra moteris, dėl kurios visas galūnes paaukočiau. Trumpai tariant, abiems ta savaitė buvo tobulas laikas ir nusprendėme, kad man grįžus kraustomės kartu gyventi.
Esmė tame, kad aš negrįžau pas ją jau daugiau nei metus, turėjau daugybę tikslų ir neišėjo jų suderinti su meile. Ji manęs tiesiog laukė, o aš stengiausi kuo greičiau viską baigti...
Grįžta po metų
Trumpai tariant, aš ją daugybę kartų nuvyliau, pavedžiau ir ji nuo rudens mane užblokavo. Manau, jai per sunku buvo bendrauti internetu. Tik pasakė, kad jei grįšiu, žinau, kur ji gyvena. Pasakė tiesiog atvažiuoti.
Aš grįžtu vasario 15 dieną ir pirmas darbas, ką darysiu, tai lėksiu prie jos durų tikėdamasis, kad ji vis dar norės būti su manimi. Aš nesu saldus vyras, nesu labai meilus, bet su ja būnant man pasaulis slysta iš po kojų.
Mano jausmus turbūt geriausiai apibūdinti tiktų mintis, kaip aš ją noriu matyti šalia, kasdien eiti su ja laikantis už rankų.
Mes abu esame įsimylėję. Aš ją labai myliu, tikiuosi, ji taip pat. Vienas kitam tobulai tinkame. Kartu mes esame viskas, o po vieną – niekas. Aš tą moterį myliu labiau nei save!
Tad viso šio laiško esmė yra tai, kad nesvarbu, žmogų sutiksi prekybos centro daržovių skyriuje ar internetiniame pažinčių portale. Kol tai tau skirtas žmogus, viskas bus gerai. Aš tik tikiuosi, kad ji man atleis už visus kartus, kai negrįžau ir nuvyliau ją, bet ji puikiai žino, kad myliu tik ją ir visada ištikimas buvau.
Tikiuosi, kad tas traukinys nenuvažiavo ir mūsų istorija turės pratęsimą. Palinkėkite man sėkmės, o aš jums palinkėsiu rasti tokią artimą sielą, kokią aš radau. Tik niekada jos nepaleiskite.
Visada mylintis A.
Šis pasakojimas dalyvauja Valentino dienos konkurse „Mano pirmasis bučinys“. Galbūt ir jūs prisimenate, koks buvo pirmas bučinys su mylimuoju? Gal bučiavotės neįprastoje vietoje, netradicinėmis aplinkybėmis? Būna ir taip, kad didžiausią įspūdį palieka pirmasis bučinys dar paauglystėje. O gal tai buvo paskutinis jūsų bučinys?
Rašykite savo istorijas mums ir siųskite adresu bendraukime@lrytas.lt.
Dalinkitės savo pirmojo bučinio istorijomis ir laimėkite itin praktišką ir romantišką prizą dviems – „Napsie“ čiužinį (160x200 cm), kurio vertė 469 eurai! Neabejokite, kad tokia dovana atneš permainas jūsų miegamajame!
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
