Pasirodo, kad jei nori kremuoti mirusįjį, turi pirmiausiai nupirkti karstą, kurio pigiausia kaina yra apie 100 eurų.
Mes nustebome, kodėl žmonėms nesudaromos galimybės kremuoti mirusiųjų be karsto?
Visais laikais laidotuvės buvo nesibaigiantis verslas. Manau, kad už šito taip pat slypi verslas. Gaila artimųjų, kurie turi mokėti už pelenus virš 100 eurų papildomai, nors patys galbūt yra socialiai nepajėgūs.
Ar artimajam labai svarbu, pelenuose bus daugiau medžio ar aplinkai nekenksminga medžiaga virtusio plastmasinio maišo?
Vienuose sostinės laidotuvių namuose būtinybę pirkti karstą darbuotojai argumentavo dėl pagarbos mirusiems. Bet aš manau, kad tai yra gyviesiems daroma skriauda.
Kai lankiausi Amerikoje, ten mirė draugės sūnus, kurį šeima kremavo maiše. Ten yra galimybė pasirinkti, ar kremuojama su maišu, pritaikytu mirusiems, ar kremuojama su karstu.
***
Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos valdybos narys Raimundas Pocius komentavo, kad kremuoti paruoštas kūnas turi būti įdėtas į karstą. Taip nurodyta kremavimo taisyklėse.
„Laidojimo taisyklės yra pažeidžiamos, jei kūnas kremuojamas ant lentelės ar maiše. Šios taisyklės yra patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro, Aplinkos apsaugos ministro ir Švietimo ministro pasirašytame įsakyme.
Kremavimo taisyklėse yra nurodoma, kad kūnas turi būti kremuotas karste. Iš ko padarytas karstas, nenurodoma, jis gali būti kartotinis, medinis. Mirusiam žmogui turi būti rodoma visapusė pagarba. Dabar mes, deja, kartais labiau gyvūnėlius pagerbiame nei žmones. Nemanau, kad žmogaus pagerbimas parodomas nupirkus mirusiajam kuo brangesnį karstą. Tačiau yra tam tikri laidojimo ritualai, kurių reikia laikytis norint išreikšti pagarbą mirusiajam“, – komentavo Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos valdybos narys R. Pocius.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
