Susižavėjimas klube
Tai va, klube ir sutikau savo svajonių merginą. Pamačiau ir viskas, miriau. Vietoje nužudė. Raganiško, iš kojų verčiančio grožio, ryškių bruožų, ilgais plaukais. Savaime suprantama, nusprendžiau nepraleisti tokios progos. Mergina buvo su draugėmis, aplink nesisukiojo joks bičas... Sukaupiau drąsą, ją užkalbinau. Pabendravome, išeidami iš klubo apsikeitėm telefonų numeriais.
Savaitę laiko rašėm vienas kitam žinutes. Atmosfera kaito, supratau, kad mergina nieko prieš dar kartą susitikti. Aptarėm pasimatymo detales ir šeštadienio vidudienį jau laukiau jos su gėlėmis sutartoje vietoje.
Stoviu, šypsausi iki ausų kaip koks durnius, fantazija šėlsta. Mano simpatija šiek tiek vėluoja, bet galvoju tiek to, merginai leistina.
Ir staiga prie manęs prieina kokių penkiolikos, šešiolikos metų panelė. Išblyškusi, nosis raudona. Nesu pižonas, bet su prigimtimi nepasiginčysi, man visada patiko ryškios, tamsesnio gymio merginos. Tik nuo tokių kojos pradėdavo linkti per kelius.
„Labas“, – sako man ta nepažįstama panelė. Pasisveikinu ir galvoju, gal mane su kuo supainiojo.
„Ką tu? – klausia.
„Kai ko laukiu“, – pradedu nervintis. Ko prikibo? Tuoj tuoj ateis mano simpatija, kaip jai pasiaiškinsiu?
„Tai gal manęs?“ – klausia panelė ir varto akytes.
„Ne“, – lepteliu ir... tik tada man dašunta, kad tai ir yra ji. Mano svajonių mergina! Ta, kurios laukiu. Tik viena bėda. Nepažinau be tonos makiažo.
Pasijuto apgautas
Po mano žodžių ji apsisuko ir nuėjo. Pasivijau, nes buvo kažkaip nepatogu. Atsiprašiau, gėles padovanojau. Pasivaikščiojom kiek, pokalbis nesirišo. Taip ir išsiskyrėm.
Ji bandė su manimi po to susisiekti, bet aš neatsakiau. Nusivaliusi nuo veido špaklių ji nebuvo ta mergina, dėl kurios pamesčiau protą.
Be to, pasijutau apgautas. Nežinau, kiek laiko merginos praleidžia prie veidrodžio, kad sugeba šitaip kardinaliai pasikeisti. Taip pat nesuprantu, ko jos tikisi? Kad niekada nereikės nusivalyti špakliaus ir vaikinas niekada nepamatys jų dienos šviesoje?
Nors dabar galvoju, kad galėjo ir blogiau baigtis. Galėjau tiesą sužinoti tik po vestuvių.
Norint išvengti tokių nesusipratimų merginoms siūlau iškart pasakyti: „Sorry, berniuk, be makiažo aš visai kitokia.“
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
