Tačiau džiaugsmas gavus gražią suknelę truko neilgai. Jau kitą dieną lipdama per tvorą ją suplėšiau. Gavus nuo mamos pylos verkiau pusę dienos, ne tiek dėl skaudančio užpakalio, kiek dėl mamos grasinimo daugiau nepirkti jokių suknelių, kas man prilygo – niekas tavęs daugiau nemylės.
Dėl suknelės patyrė patyčias
Mama pažadą ištesėjo. Iki pilnametystės suknelių neturėjau. Visą savo vaikystę ir paauglystę taip ir pravaikščiojau su treninginėmis kelnėmis bei džinsais, lyg berniukas. Ir tie buvo sulopyti, nes kaip tyčia jau pirmą dieną pargriuvus juos suplėšydavau.
Antrą savo suknelę gavau jau tik mokyklos baigimo proga ir ta patirtis buvo siaubinga. Ją vilkėdama jau nesijaučiau princese, kaip vaikystėje. Jaučiausi mažų mažiausiai nevykėle, iš kurios visi šaiposi ir tyčiojasi.
O šaipytis tikrai buvo iš ko. Gavusi pinigų suknelei, neturėdama nė menkiausio supratimo apie madą, nusipirkau visiškai netinkamą išleistuvėms rūbą, kuris buvo pasiūtas iš baltos kartūninės medžiagos, kuri susiglamžydavo vos tik ją palietus. Ir pats suknelės modelis atrodė kvailas. Ji buvo panaši į gruzinų tautinį kostiumą su didelėmis kišenėmis ant krūtinės šoviniams sudėti.
Nustojo rūpintis savimi
Tas pažeminimas, kurį patyriau išleistuvių metu, įstrigo atmintyje visam likusiam gyvenimui... Nuo to laiko nevilkėjau nei suknelių, nei sijonų. Tiesą sakant, kartais parduotuvėje pasimatuodavau, bet visada apsivilkusi šį moteriškumą pabrėžianti rūbą jaučiausi nejaukiai. Tokia labai jautri ir lengvai pažeidžiama, tokia, kokia negalėjau leisti sau būti.
Nemeilė suknelėms privedė prie kito kraštutinumo. Aš nustojau savimi rūpintis apskritai. Drabužius dėvėjau tik pigius ir tamsios spalvos, pirkdama juos tik padėvėtų rūbų parduotuvėse arba turgeliuose, vadovaudamasi kažkada kažkieno primesta nuomone, kad prekės pavadinimas ir kokybė nesvarbu. Svarbu tik pigumas ir paprastumas. Neva geriau dažniau išmesti greitai susidėvėjusį pigų rūbą nei nusipirkti vieną brangų bei ilgai jį nešioti.
Taip pat nustojau naudotis ir kosmetika. Nesidariau makiažo, manikiūro, pedikiūro, nesilankiau kirpykloje. Nagus nusikirpdavau trumpai, veidą prausiau vandeniu, net ir plaukus nusikirpdavau pati. Ir nesvarbu, kad išeidavo nelygiai. Man tai kažkaip nerūpėjo. Tokį savo apsileidimą pateisindavau paprastai. Esu minimalistė ir tuo viskas pasakyta.
Požiūrį pakeitė senolė
Greičiausiai būčiau taip ir numirusi turėdama tokią kvailą filosofiją, jei ne vienas atsitiktinumas – pažintis su turtinga senele, gyvenančia Berlyno mieste, kuri visiškai pakeitė mano požiūrį į gyvenimą.
Tai ji pirmą kartą mane pamačius rėžė tiesiai į akis: „Esi nevykėlė.“
Tuo metu tokia pastaba skambėjo įžeidžiančiai ir prilygo žodžiui – neprotinga. Savęs tokia nelaikiau ir labai įsiskaudinau. Galbūt todėl ir visas mūsų tolimesnis bendravimas su ta močiute susiklostė netinkamai. Dėl tokios mano neadekvačios reakcijos į pastabas.
Be to, aš dar jaučiau tą didelę prarają, kuri mus skyrė, ir negalėjau su tuo susitaikyti. Grįžus namo, pilna apmaudo ir pykčio parašiau piktų straipsnių seriją. Pirmas iš kurių buvo pavadinimu „Vokietijoje pas turtuolę įsidarbinusios lietuvės bloga nuojauta neapgavo“. Tokiu būdu norėjau nors virtualiai sumenkinti žmogų, kuris mane pažemino.
Tik dabar, praėjus keleriems metams po pažinties su senele, išanalizavusi savo patirtį į viską pažvelgiau kitaip. Suvokiau, kokią tada vertingą dovaną padovanojo man likimas ir kaip tai pakeitė mano tolimesnį gyvenimą.
Ne, visgi ne be reikalo sakoma – viskas tik į gerą. Net ir bloga patirtis yra tik dar viena pamoka, kurią turi išmokti. Ir tik nuo tavęs priklauso, kokio rezultato sulauksi. Ne nuo mokytojo.
Aš, nors ir pavėluotai, bet savo pamoką išmokau ir kitoje savo istorijos dalyje pasidalinsiu savo pastebėjimais su visais. Kad ir kiti, patekę į panašią situaciją, neskubėtų kaltinti ir teisti visų pasitaikiusių jų kelyje. Nes paprastai, kaip taisyklė, mes patys būname kalti dėl savo bėdų ir dėl to, kaip su mumis elgiasi kiti.
Nepražiopsokite tęsinio. Bus tikrai įdomu. Nes kitose savo istorijose kalbėsiu ir apie pamokas, kurias davė man ši skaugyta senelė.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
