Ieškojo pažinčių
Viskas prasidėjo nuo banalaus ieškojimo to vienintelio. Man jau 27 metai ir aš vis dar viena. Draugės dauguma ištekėjusios, sūpuoja savo jauniklius, o manęs vis paklausia, kada gi aš ištekėsiu ir susilauksiu savo vaikučių.
Susilaukti nėra taip lengva, nes aš vis dar viena ir neturiu jokio širdies draugo. Kaimynė pasiūlė vyro pasidairyti pažinčių programėlėse. Taip ir padariau, nes vienatvė tikrai tapo nepakenčiama ir norėjosi bent į Palangą nuvažiuoti su draugu, nekalbant, jau apie artėjantį tetos Jadvygos jubiliejų, kur praktiškai visa giminė ims klausinėti: „Ar tai Evutė vis dar viena? Tai kodėl? Ko lauki?“
Susikūriau profilį, padailinau fotošopu savo išvaizdą ir mano mama ėmė laukti naujojo žento. Netrukus ėme plūsti žinutės. Dauguma buvo vieniši vyrai, kurie ieškojo merginų tam kartui. Gal ir anam, nežinau, nes nepasirašiau.
Jie demonstruodavo keptas bulvytes, mašinas, raumenis arba kai ką ir daugiau. Kai kurie buvo vedę, bet tvirtino, kad žmonų jau nebemyli.
Lemtinga asmenukė
Pokalbis užsimezgė su 33 Ryčiu iš Vilniaus. Vaikinas kalbėjo konkrečiai ir aiškiai. Dalinosi savo galimybėmis – į kokį restoraną galėtų nuvesti, kokį gėrimą ar valgį užpirktų. Kadangi turėjo vieną bilietą į kiną, tai pasiūlė apsilankyti ir kino teatre bei paskanauti spragėsių. Kad nekiltų abejonių, Rytis atsiuntė man savo asmenukę iš sporto salės.
Ir staiga mane tarsi trenkė perkūnas – už Ryčio stovėjo Jis... Dailus, aristokratiškų bruožų, inteligentiškos išvaizdos vaikinas. Toks, kokio aš ieškojau. Panašų sapnavau ir Kūčių naktį, kai su sese darėmės Kūčių burtus su silke.
Jis ir buvo tas, kurio aš ieškojau žmonių minioje, tas kurio laukiau visą gyvenimą, tas su kuriuo galėčiau drąsiai žingsniuot per gyvenimą ir kartu gražiai pasenti. Rytis kažką rašinėjo ne į temą. O aš jo prašiau to vaikino, stovėjusio nuotraukoje už jo nugaros. Rytis nelabai suprato, kokio. Tada aš jam padėjau susigaudyti situacijoje. Deja, Jis jau buvo persirengęs ir palikęs sporto salę.
Maldavau Ryčio jį pasivyti ir paprašyti kontaktų. Kantriai aiškinau apie likimą ir kad atsitiktinumų nebūna, skubinau jį, bet deja...
Gal kas jį atpažins ir padės man su juo susisiekti, nes per Ryčio lėtumą aš jį praradau. Kiekvienas gyvenime turi įsimylėti bent vieną netinkamą partnerį tam, kad būtų dėkingas už tinkamą. Na, mano atveju taip ir buvo. Tiek, kad Ryčio aš neįsimylėjau, bet jis tapo tiltu į mano tikrąją laimę ir meilę. Per jo asmenukę aš radau savo žmogų. Per jo lėtumą – jį praradau. Padėkite man jį surasti.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
