Bet prisiminiau, kaip dar vasaros pradžioje pasišlykštėjau moterimis. Tada sau ir draugėms kartojau, kad šlykščiau turbūt elgtis negalima. Ir mes aptarėme, ką iš tiesų yra tekę matyti moterų sporto klubo rūbinėse.
Kad persirengimo kambariuose moterys vaikšto nuogos – nieko ypatingo, kaip kam patogiau, netrukdo. Bet kai bendroje rūbinėje sugalvoji elgtis tarsi savo namuose – blogai. Labai blogai.
Taigi, man tiesiog šleikštulį sukėlė viena pusamžė damutė, demonstratyviai vaikščiojo nuoga, tikrąja to žodžio prasme raitėsi prie savo spintelės, neva, tampydama raumenis ir dar demonstratyviau parodė... tamponą. Grįžusi iš tualeto ji ir toliau raivėsi, kiek įmanoma.
Ar tikrai mums reikia matyti viską?
Tikrai buvo bjauru į ją žiūrėti, bet kitą dieną tame pačiame populiaraus sostinės sporto klubo persirengimo kambaryje pamačiau besimėtančius higieninių paketų ir įklotų likučius. Kas darosi, ar jokio supratimo apie tvarką nėra! O juk čia lankosi tikrai ne socialinių įgūdžių neturinčios moterys.
Tada su kitomis moterimis aptarėme, kaip šlykštu ir gėda dėl tokių asmenybių. Bet pasikalbėjusi su draugėmis išsižiojau dar labiau. Pasirodo, moterys nesigėdija ir nagus karpytis bendruose dušuose, ir kojas skustis...
Štai, kur tikros damos, mieliausios ir gražiausios būtybės. Po tokių kartų mielai eičiau į vyrų persirengimo kambarius. O gal čia kaltas supratimas, kad „moku pinigus ir darau ką noriu“? Tokių išvis reikėtų neįleisti. Įdomu, ką apie tokį elgesį pasakytų psichologas?
***
Psichologas Marius Daugelavičius į šią situaciją siūlė pažvelgti kitaip. Pasak jo, problemos prasideda tada, kai žmonės pradeda primesti žmonėms savo įsivaizdavimą, kaip viskas turi būti.
„Naujojoje Gvinėjoje žmonės vaikšto nuogi, jiems tai atrodo priimtina ir padoru, Indijoje žmonės valgo rankomis, kas mums visiškai nenormalu, pas mus nemandagu kalbantis nežiūrėti į akis, Japonijoje nemandagu kalbantis žiūrėti į akis.
Nėra vieno atsakymo, kas yra normalu ir padoru. Jei man nepatinka, kad kažkas valgo rankomis, o ne stalo įrankiais, tai yra to žmogaus problema ar mano, nes tai nepatinka?
Didelis klausimas, pas ką šioje situacijoje yra didesnės problemos. Ar pas tas moteris, kurios moterų rūbinėje daro tai, kas nėra uždrausta? Ar pas tą, kuris turi griežtą auklėjimą ir įsitikinimus, bet kitus smerkia? Žmonės skirtingai mąsto, yra skirtingai auklėti, turi skirtingą požiūrį. Kaip turi būti šiame pasaulyje, pasakyti sunku. Tačiau problemos prasideda tada, kai žmonės pradeda primetinėti žmonėms savo įsivaizdavimą, kaip viskas turi būti. Tolerancija ir psichologinis lankstumas dabartiniame globaliame pasaulyje yra tiesiog būtina normalaus egzistavimo sąlyga“, – komentavo psichologas M. Daugelavičius.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
