Draugauju su vaikinu, kuris nieko nuo manęs neslepia. Tarp mūsų labai daug bendro, esu laiminga.
Žinau, kad esu jam ne eilinė mergina, esam vienas kitam kur kas daugiau.
Žinau, kad prieš mane jis turėjo kitą. Žinau jų istoriją, žinau kaip rimta viskas buvo. Taip pat žinau, kad dabar viskas baigta, esu rami.
Gaila, kad buvusioji to nesuvokia.
Mano vaikinas stabiliai gauna jos žinutes. Susidaro įspūdis, kad ji rašo apsvaigusi ir tuo metu savęs nekontroliuoja. Kaip kitaip suprasti „Pasiilgau tavęs, mažiuk“ „noriu tavęs“, fotografijas, kur ji pusnuogė guli lovoje, ir kitokias nesąmones.
Tikriausiai panelė įsivaizduoja, kad tokiu būdu atkreips į save dėmesį, atsiras šansas jį susigrąžinti, bet nežino, kaip persikreipia jo veidas pamačius telefone eilinę žinutę.
Tikriausiai panelė įsivaizduoja, kad siuntinėdama savo fotografijas vienais apatiniais ir išverstomis krūtimis, privers savo buvusį baubti iš aistros.
Tikriausiai panelė įsivaizduoja, kad pamatęs ją kažkokių girtų vyrų kompanijoje jis mirtinai pavydės. Gaila, ji nemato, kad tas fotografijas apžiūrinėjame kartu ir negirdi, kaip mes juokiamės.
Gal panelė įsivaizduoja, kad atrašydamas vaikinas su ja flirtuoja. Būdama normalios būsenos kiekviena suprastų, kad „atsiknisk“; „už...sai“, „atšok“ nepanašu į flirtą. Šie atsakymai būtent tai ir reiškia: „Atsiknisk, palik mus ramybėje“. Tai suprastų, net bukiausia. Tai suprastų bet kuri, išskyrus šitą.
Asmeniškai, aš tokių dalykų nesuvokiu. Todėl noriu pasakyti buvusiai: „Gana, nustok taip žemintis“. Nustok būti pajuokos objektu. Tarp jūsų buvo meilė, bet dabar viskas baigta. Kuo anksčiau tu tai suprasi, tuo geriau. Tavo žinutės nekelia jam nei pavydo, nei noro. Jas perskaičius tavęs pasidaro gaila, o kartais tiesiog bjauru. Žiūri ir jauti svetimą gėdą.
Jei nepajėgi savęs kontroliuoti ir vos paragavusi putojančio gėrimo pajunti nenugalimą norą rašyti jam žinutes, atsiduok telefoną kam nors, kas jį pasaugotų. Ištrink buvusio kontaktus ir pasistenk jį galų gale pamiršti. Jau ir taip pakankamai apsijuokei, užteks. Juk turi turtėti nors lašelį savigarbos.
Suprask: kiekviena žinutė, kurią jam rašai yra žinoma ir man. Aš skaičiau kiekvieną tavo parašytą žodį, mačiau visas gėdingas fotografijas. Santykių pradžioje mes susitarėm nieko vienas nuo kito neslėpti. Mielai nematyčiau, ką jam rašai, bet tu rašinėji taip dažnai, kad neliko kitos išeities.
Patikėk, nejaučiu jokio malonumo matydama, kaip bjauriai tu žeminiesi. O jis nejaučia jokio malonumo man tai rodydamas. Šiaip ar taip, kažkada tave mylėjo.
Tikrai nuoširdžiai prašau: „Nustok. Nereikia daugiau iš savęs tyčiotis. Gyvenk savo gyvenimą. Gyvenk toliau. Jis negrįš.“
Net jei pradžioje būtų buvęs mažiukas šansas, tu pati viską sugadinai. Neįmanoma be pykčio ir susierzinimo ištverti tavo įkyraus korimosi ant kaklo. Net jei buvo mažiukas šansas jums abiem, tomis kvailomis žinutėmis tu jį sunaikinai visiems laikams.
Buvai buvusi, dabar esi prielipa. Buvai mylėta, dabar esi tiesiog nekenčiama. Nereikalauk dėmesio iš to, kas pradeda tavęs nekęsti. Nesižemink daugiau.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
