Tarsi moters noras gerai atrodyti yra yda, kurią reikia išnaikinti.
Šį laišką parašyti mane paskatino vienas įvykis. Sėdėjome su draugėmis kavinėje, per televizorių parodė vieną iš Lietuvos žvaigždžių. Draugės net pasižvygaudamos pradėjo garsiai žvengti. Silikono slėnis!
Taip išvadino scenoje stovinčią gražią moterį. Man buvo nemalonu to klausytis. Žinau, kiek reikia pastangų, kad gerai atrodytum. Bandžiau ją apginti. Deja...
Žinau, kad mano išsakytoms mintims nepritars dauguma moterų. Žinau, kad būsiu išvadinta bjauriais žodžiais. Gal būsiu apšaukta heitere ir panašiai, bet tylėti aš daugiau negaliu.
Mielos panelės, gal jau gana pilti purvą ant tų, kurioms nenusispjaut ant savęs.
Dabar susiklostė įdomi situacija. Nepabijosiu šito žodžio, apsileidusios panelės vaikšto aukštai iškėlusios galvas. Suprask jos yra natūralios, o kitos turėtų slėptis po pernykščiais lapais.
Kai pasiklausau, ką kalba mano draugės, plaukai stojasi piestu: grožio procedūros – blogis. Plastinė chirurgija – blogis. Kosmetologo paslaugos – blogis! Net aukštakulniai bateliai yra blogis, nes nepatogu. Geriausia avėti sportbačius.
Dar mane juodai užknisa pasakymas: „Tau nesuprasti, nes tu graži iš prigimties“. Taip, žinoma, yra panelių, kurios tikrai gražios, bet tai tik iki tam tikro amžiaus. Paskui pas visas prasideda problemos. Ar aš kalta, kad nenoriu nuleisti rankų ir stengiuosi dėl savęs? Nuo kada tai blogis?
Aš esu įsitikinusi, kad kiekviena panelė gali tapti patraukli, jei ji savimi rūpinasi. Suprantu, kad tai sunku. Tai reikalauja laiko, pastangų ir investicijų. Susidaro įspūdis, kad labiausiai rėkia tos, kurios tingi tai daryti.
Sulaukiu pašaipų dėl to, kad lankausi pas profesionalią kosmetologę. Sulaukiu pašaipų, nes rūpinuosi plaukais, juos puoselėju. Sulaukiau pašaipų, kai prisiauginau plaukus. Ką ten pašaipų. Viena draugė atvirai tuo pasibaisėjo. Atseit, kaip galiu vaikščioti priklijuotais plaukais, tai nenatūralu.
Jei norit atrodyti kaip jos, maitinkitės kaip jos. Sportuokit, kiek jos sportuoja. Gal ne visos turit galimybes dažnai lankytis sporto klube. Bet dabar tiek galimybių judėti kitur. Kad ir namuose, pilnas internetas video su pratimais. Tik rinkis! Netikiu, kad nerastumėt pusvalandžio kasdien iš širdies pajudėti.
Greičiau jau tingit. Nes sėdėti prie interneto, drybsoti ant sofos ir kimšti traškučius nereikia motyvacijos. Bet ar daug iš jūsų tai pripažintų pridėję ranką prie širdies? Manau, tokių atsirastų vienetai. Kitos vis tiek rastų kuo pasiteisinti.
Svoris iš oro neauga. Gal jums nereikėtų verkti ir keikti lieknų panelių, jei dažniau žiūrėtumėt, ką dedat į burną? Prisipažįstu, aš ir pati mėgstu sočiai ir skaniai pavalgyti. Kaip ir kiekvienam normaliam žmogui, man visai nepatinka kimšti kruopas ir kramtyti salotų lapus. Ir man varva seilės pagalvojus apie mamos keptus kotletukus su bulvių koše. Tačiau aš puikiai žinau, kuo gali baigtis tie kotletukai.
Kiekvieną pavasarį tai viena, tai kita draugė pradeda skųstis kūno formomis. Kiekvieną pavasarį aš joms siūlau – tai laikykimės dietos kartu. Dviese bus smagiau ir lengviau. Pradėkim kartu sportuoti. Aš dažnai sportuoju, bet bus dar maloniau, jei turėsiu kompaniją. Ar nors viena pasirašė? Prasideda atsikalbinėjimai, verkšlenimas, oi nesugebėsiu. Savaime suprantama. Verkšlenti ir nieko nedaryti lengviau, negu suimti save į rankas.
Na gerai, nekalbu apie figūrą. Pakankamai prisikalbėjau. Jau dabar iš manęs šaiposi ir apkalba už nugaros. Žinau, dėl išvaizdos esu laikoma tuštute, tai gana skaudu.
Net vaikinų požiūris keičiasi. Iš pradžių jie į mane žiūrėdavo susižavėję, dabar žiūri įtariai, lyg neturėčiau smegenų! Net balso tonas pasikeičia su manim kalbant. Jei pasakau ką nors protingo, išverčia akis, aiškiai to nesitiki išgirsti. Jei kavinėje užsisakau sau tik salotų, žiūri pašaipiai, suprask, „dar viena, kuri nevalgo“. Vis dažniau manęs su patyčia balse klausinėja, ar tikri mano plaukai, nagai ir lūpos. Tarsi turėtų tam kažkokią teisę.
Jaučiuosi žeminama tokių klausimų ir galvoju, kad tai prasilenkia su mandagumo normomis. Pradedu galvoti, kad gyvenimas pasidarytų paprastesnis, jei numočiau į save ranka. Būčiau ant bangos, nes rūpintis savimi darosi kaip ir nemadinga. Dabar darosi madinga tyčiotis iš tų, kas rūpinasi.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
