Nuo pasikėlusių bendrovių ir bankų, kur su atėjusiais į darbo pokalbį kandidatais elgiasi kaip su š... gabalu. Jokios pagarbos.
Pasipūtę darbdaviai
Šiame mieste be pažįstamų praktiškai negalima susirasti darbo, kuriame mokėtų daugiau negu 500–600 eurų. Kas iš to, jeigu turi išsilavinimą, bet ieškodamas darbo čia visada atsitrenki į sieną, nes vieninteliai darbai, kuriuos šiame mieste siūlo (išskyrus, aišku, programuotojus) yra tik sandėlio darbininko, pardavėjos, padavėjos, administratorės ir antrarūšių vadybininkų.
O miesto meras susirūpinęs tik miesto estetinio įvaizdžio gerinimu (trinkelių klojimu), bet ne tuo, kad šiame mieste darbo rinka pastaruosius 3 metus stovi vietoje. Visiška stagnacija. Ir niekas, išskyrus gatvių trinkeles, negerėja.
Kas iš to, kad pačiame miesto viduryje dygsta modernūs, stikliniai verslo centrai, jeigu tuose centruose kuriasi tik varganos įmonės, nekuriančios jokios pridėtinės vertės ir visus pinigus išleidžiančios patalpų nuomai, o darbuotojams mokančios minimumą. Arba, kaip dabar visur darbo rinkoje madinga, reikalaujančios, kad žmonės dirbtų su individualios veiklos pažyma ir patys susimokėtų visus mokesčius, kad darbdaviams nereikėtų vargti.
Iš visų Lietuvos miestų, kuriose yra tekę būti, matyt, blogesnės darbo, mentaliteto ir gyvenimo sąlygos yra tik Pasvalyje.
Būtų galimybė, tuojau pat iš čia išvykčiau, nes jau nusibodo šiame mieste daužyti galvą į sieną. Bet, deja, mane čia laiko įsipareigojimai, kurių negaliu nutraukti.
Aišku, daug kas su manimi nesutiktų, bet tai daugiausia būtų tie, kurie sėdi savo šiltose darbo vietose, kuriose jau įsitaisę dirba 3 metus ir ilgiau, su visais priedais, nemokamais vaisiais ir picomis penktadieniais, nemokama kavyte.
Tokie, kurie turi normalius darbus ir padorias gyvenimo sąlygas, niekada net nesistengia suprasti tų, kurie kiekvieną kartą atsitrenkia į sieną ir turi vos ne pramušinėti galva sieną, kad kažko pasiektų.
Tie, kurie įsitaisę savo šiltose darbo vietose, tegul geriau pagalvoja apie tai, kad, tarkime, jiems prieš kokius 3 metus pasisekė pereiti darbo atranką ir gauti darbą, nes jie buvo (galimai) tuo laiku, stipresni kandidatai už kitus.
Bet, jeigu darbo atranka vyktų dabar, ar jiems vėl taip pasisektų, ar jie ir vėl būtų stipresni kandidatai už kitus? O gal atsirastų kas nors, kas būtų už juos protingesnis, geresnis ir tinkamesnis kandidatas? Ir jiems nuleidus galvas reikėtų eiti ne į naują darbo vietą, bet į darbo biržą.
Vienas nepalankiausių miestų
Garsūs kauniečiai, tokie kaip Andrius Užkalnis, tik skleidžia erezijas, kad virėjos, pardavėjos, padavėjos gali gauti vos ne virš 1000 eurų už savo darbą. Vienetai įmonių Kaune paprastoms virėjoms siūlo daugiau negu 500 eurų, o dauguma ir tiek nesiūlo. Tenka žmonėms ne tik paromis virtuvėje ruošti maistą, tampyti sunkiausius padėklus su maisto produktais.
Ir viskas dažniausiai kaunietiškų darbdavių valia suguldoma ant vienos virėjos pečių, o priedų jos už savo sunkų darbą negauna. Ne tik priedų, bet ir priklausančių pietų pertraukų ar elementarios galimybės pavalgyti.
Na, nebent stovint prie puodų, jeigu šeimininkai nemato, jos gali kokį kotletą ar bulvę paskubom praryti. Bet daugiau nieko, kol nebaigs savo pamainos. Tokia tvarka Kaune.
Kauno pagrindą sudaro „prasisukę” „verslininkėliai”, o šalia jų dar ir mafija sukiojasi, kurios kaunietiška teisėsauga jau nuo senų senovės net nebando išnaikinti.
Dabar, aišku, daug žmonių iš tos mafijos jau yra legalizavę savo veiklą ir tapę teisėtais verslininkais, skirtumas tik tas, kad dabar jie reketuoja savo darbuotojus.
Summa summarum, Kaunas, mano nuomone, yra vienas nepalankiausių gyvenimui miestų Lietuvoje.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
