Vieną dieną mano vyras nusprendė, kad nori pakeisti specialybę ir dirbti viešojo transporto autobusų vairuotoju.
Užsirašė į autobusų vairuotojų kursus, sėkmingai išsilaikė egzaminus. Dar teko mokytis vadinamojo 95 kodo (keleivių vežimas pavojingomis sąlygomis).
Reikia pažymėti, kad kursai buvo gana brangus malonumas mūsų šeimai. Kai jau turėjo vairuotojo pažymėjimą, vyras pasiskambino į personalo skyrių dėl įsidarbinimo.
Jam pasakė, kad autobusų vairuotojų reikia, bet būtina atnešti pažymą apie per 10 metų gautas administracines nuobaudas. Per 10 metų! Ir čia sustojo vyro įsidarbinimo klausimas, kadangi vyras maždaug prieš 5 metus buvo baustas už pasirodymą neblaivus, viešojoje vietoje.
Nieko ypatingos nepridirbo, tik kad prie kavinės susistumdė su tokiu pat išgėrusiu. Gavo baudą. Vadinasi, įsidarbinimas šioje įmonėje mano vyrui uždarytas. Nors vyras tikrai yra labai geras ir atsakingas žmogus.
Praeitame darbe buvo ne kartą skatintas už puikų darbą. Labai nustebome, kad vis dar reikalaujama iš žmonių tokių pažymų! Juk per visą gyvenimą atsitinka įvairių dalykų žmogui. Niekas neapdraustas.
O kaipgi ta žmonių asmeninių duomenų apsauga, apie kurią taip garsiai buvo šaukiama!? Ar žmogus, kažkada šiek tiek prasikaltęs, jau nebeturi teisės dorai gyventi ir dirbti paprastu autobuso vairuotoju?!
Juk ne į banką ar kokią svarbią ir slaptą valstybės instituciją darbinasi. Su vyru viską apsvarstėme ir nusprendėme išvažiuoti dirbti į Vokietiją.
Ten vyro rankos reikalingos labiau nei Lietuvoje. Ten valstybė duoda žmogui teisę gyventi dorai ir oriai. O mūsų biurokratija ir toliau reikalauja pažymų. Jei neatneši pažymos, tai kaltas, kad į darbą tavęs nepriims.
O jei atneši, tai turėsi gėdindamasis, nuleidęs galvą, aiškinti svetimom tetom ir dėdėm, kodėl tu buvai išgėręs. Nors ir nesi paskutinis pijokas.
