Mažiau išleisti, mažiau pirkti, mažiau turėti, mažiau pramogauti... Pasižiūrėkite, kokiais vargšais virstame. Tuoj nebeprašysime pakelti algų – patys jų atsisakysime taupumo sumetimais.
Taksi ir maistas
Populiariausias patarimas, kurį rasite visur – maistą pirkti kartą per savaitę. Idealus siūlomas paveikslas: susiplanuoti savaitės meniu, apsipirkti vieną kartą, visą savaitę gyventi iš to, ką nusipirkai.
Bandžiau šitą metodą apie du mėnesius. Tokio taupymo pasekmė – kalnais išmetamas maistas. Ką besusiplanuotum gaminti, kasdien reikia valgyti daržovių bei vaisių. Nusipirkdavau savaitės pradžioje dvi didžiules kekes bananų, o po trijų dienų pusė jų paruduodavo. Tas pats nutikdavo ir su kai kuriomis daržovėmis.
Ypač, jeigu įsigyji panašiu laiku gendančių produktų, tik vienus jų nori gaminti pirmadienį, kitus – penktadienį. Pirmadieniniams dar pasiseka, o kol ateina penktadienis, likusieji turi iškeliauti į šiukšliadėžę. Tai patys pagalvokit, ar tai geras būdas taupyti.
Būdas, kuris man padeda, yra eiti apsipirkti kas tris dienas. Apsiplanuoju, ko konkrečiai norėsiu artimiausiomis dienomis, tai ir nusiperku. Viską pasigaminu, suvalgau, nėra ką išmesti. Einu apsipirkti vėl. Nes nesiruošiu baigusis grietinei laukti kitos savaitės apsipirkimo, o tuo tarpu mėtyti lauk sugedusių produktų.
Taupymo temose dažnai minimas ir taksi. Paskaičiuosiu: nuolatinis viešojo transporto bilietas – apie 30 eurų, taksi skubiems reikalams suvažinėju dar apie 20 eurų. Iš viso išeina apie 50 eurų per mėnesį. Bendradarbis tiek pat išleidžia degalams, visur važiuodamas savo mašina. Nejaugi tiems taupytojams niekada nebūna neatidėliotinų ir skubių reikalų? Kuriems reikėtų taksi?
Jeigu niekur neini po darbo, niekur neužsibūni vakare (pvz., spektaklyje), nesportuoji rytais ir neskubi po to į darbą taksiuku... Na, tada tikrai užtenka viešojo transporto. Bet kuo geras gyvenimas, kuriame visą laiką diena iš dienos tik darbas – namai – darbas – namai? Ir čia pereiname prie antrosios dalies.
Kiek sutaupytum negyvendamas
Daug. Negyvendamas normalaus, pilnaverčio gyvenimo, sutaupytum labai daug. Net skaičiau pasakojimą, kaip vyras uždirbo didelę algą, bet kone pusę jos išleisdavo pramogoms, kad galėtų atsipalaiduoti nuo stresinio darbo. Tai finansų konsultantės patartas jis pakeitė darbą į mažiau apmokamą (mažiau!!!), kuriame mažiau streso ir tada nebereikėjo tiek išleisti poilsiui.
Ar girdite, koks absurdas? Nebereikėjo išleisti poilsiui! Nuo tokių metodų kenčia mūsų šalies ekonomika. Norint, kad ji augtų, reikia išleisti kuo daugiau. Pirkti, ilsėtis, atostogauti, dirbti ir uždirbti, už dalį atlyginimo pirkti dar daugiau, investuoti į pramogas, gerinti savo buitį. Kelti Lietuvos ekonomiką, įnešti į jos besisukantį ratą daugiau pinigų.
Žiūrint pagal dabartinę taupymo logiką, galima būtų pereiti į sandėlininko darbą. Ar fasuotojo. Minimalus streso lygis. Nedidelė alga, tai nebus ir ko kur leisti. Poreikiai „pavalgyti ir turėti stogą“ patenkinti, tai ko daugiau reikia.
Ar nejaučiate čia tokio bėdžiaus mentaliteto? Kol būsime vargšai širdyje ir stengsimės ne daugiau uždirbti, o kuo mažiau išleisti, tol ir turėsim tokią ekonomiką. Tol ir kiti matys mus kaip vargšus. Deja.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
