Šokiravo ne dovanos menkumas, šokiravo užrašas ant rašiklio. Ant jo buvo atspausdintas medicinos įstaigos logotipas, kas reikštų, kad šio rašiklio žmonės net ne pirko – jį gavo už dyką…
Šokiravo vokiečių šykštumas
Aš, aišku, girdėjau, kokie taupūs yra vokiečiai, bet kad tiek, tikrai nemaniau. Nors tuomet aš jiems ir nusišypsojau, viduje jaučiausi ne kaip. Geriau jie būtų apskritai nieko nedovanoję, nei tokią nesąmonę, kokią gavau.
Vokiečių šykštumas nustebino ir mano artimuosius. Niekas negalėjo patikėti savo akimis pamatę tą „brangią“ dovaną, kokią gavau iš savo darbdavio.
Praėjus pusmečiui po mano gimtadienio, dieduko dukra – ta, kuri man padovanojo rašiklį visų dieduko vaikų vardu, o jų tuomet buvo net 6, irgi sulaukė gimtadienio.
Su šia moterimi mes matomės kiekvieną dieną darbo reikalais. Visos jos kalbos sukosi tik apie tai. Net ir nelabai nuovokus suprastų, kad tokiomis savo kalbomis ji nori man priminti, kad turėčiau nepamiršti jos pasveikinti.
Iš pradžių buvau sugalvojus padovanoti jai trintuką. Sakau, gražiai suvyniosiu ir paduosiu. Ir net buvau tokį įsigijusi. Tačiau vėliau persigalvojus nusprendžiau neatsilyginti tuo pačiu ir nutariau nupirkti gerą, vertingą dovaną, kuri primintų vokiečiams, kokie kilnūs ir geraširdžiai yra lietuviai.
Iš lietuvės dovanos pasityčiojo
Gana ilgai svarsčiau, kokią čia dovaną nusipirkus ir nutariau apsistoti prie termo puodelių ir sportinių mikrofibros rankšluosčių. Man atrodė, kad tai būtų visai ne bloga, praktiška ir naudinga dovana žmogui, mėgstančiam sportą. Už dovaną nepagailėjau net 50 eurų, nes pirkau geros kokybės daiktą.
Ir kaip jūs galvojate, kokia reakcija buvo gavus šią dovaną? – Slaugomo dieduko dukra iš jos pasityčiojo...
Rankšluostį pavadino skuduru dulkėms valyti, o brangus termo puodelis jai apskritai sukėlė isterišką juoką. Ponia paaiškino, kad seniai nematė tokio beprasmiško daikto leidusi suprasti, kad aš veltui išleidau tiek daug pinigų daiktams, kurie jai visai nepatiko.
Iš pradžių pagalvojau, kad ji taip elgiasi tik todėl, nes tiesiog nesuprato daiktų paskirties. Kurį laiką dar bandžiau aiškinti, kaip jais naudotis, rodyti jų privalumus, tačiau dieduko dukra nesileido į ilgas diskusijas.
Ji nepagarbiai suvyniojo mano dovanas į dovanų popierių bei nukišo į spintos gilumą taip demonstratyviai parodydama man, kad nesiruošia šių daiktų neštis į savo namus…
Likau pažeminta antrą kartą…
Lietuviai užsieniečiams neįtiks niekada
Dažniausiai moterys, važiuojančios dirbti slaugėmis į Vokietiją tikisi, kad bus dosniai apdovanotos. Neapsigaukite. Vokiečiai mus samdo ne dėl to, kad išleistų, o tam, kad sutaupytų. Ir nors kokie jūs būsite geri, jų pasaulėžiūros niekada pakeisite…
Moralas šios istorijos yra toks – „Neduokite, kas šventa, šunims ir nebarstykite savo perlų kiaulėms, kad kartais jų nesutryptų ir apsigręžusios jūsų pačių nesudraskytų.
Visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite; nes tai ir yra Įstatymas ir Pranašai”. MT 7,6. 12 – 17
Ech, reikėjo visgi tada man dovanoti tą trintuką…
P.S. Nuo šio karto nutariau – daugiau jokių gimtadienių dovanų. Tikram draugui arba pažįstamam užteks ir žodinio sveikinimo, o netikram – neįtiksi niekuo...
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
