Paaukštinimas darbe
Su vyru nuo pažinties pradžios statėme viską nuo nulio, kartu kūrėme, taupėme, dalinomės namų ūkio išlaidas, taupėme ir skaičiavome kartu. Nei jo, nei mano tėvai finansiškai padėti mums negalėjo, todėl visą šeimos gerbūvį susikūrėme dviese.
Viskas prasidėjo nuo mano paaukštinimo. Dirbu pardavimų srityje, man gerai sekėsi, vadovai tai greitai pastebėjo ir pasiūlė man geresnes pozicijas su dvigubai geresniu atlyginimu. Plius papildomos premijos už pardavimus. Aš pradėjau uždirbti gerokai daugiau už savo vyrą.
Iš pradžių abu dėl to labai džiaugėmės. Galėjome sau leisti keliauti, galėjome įsigyti prabangesnį automobilį, erdvesnį butą.
Pastojau, susilaukėme mergaitės. Man išeiti vaiko priežiūros atostogų buvo labai neparanku, nes šeimos pajamos būtų labai sumažėjusios. O iš vyro algos būtų buvę jau sunku mokėti paskolą už mūsų naują butą, už automobilio lizingą. Be to, grįžusi po metų ar dviejų jau neberasčiau savo darbo vietos – vėl tektų pradėti nuo žemo laiptelio.
Vyras liko namuose
Todėl su vyru pasitarėme, kad vaiko priežiūros atostogų eis jis. Nemaniau, kad darome didžiausią klaidą...
Po darbo grįždavau vėlai, pavargusi. Vaikas manęs nebeprisileisdavo, vyras būdavo piktas, pavargęs. Prasidėjo iš jo pusės priekaištai, kad nesirūpinu šeima, kad palikau jį su vaiku vienus, o pati toliau siekiu karjeros. Tai nebuvo tiesa, aš labai mylėjau savo vaiką ir savo vyrą. Tik mes apsikeitėme vaidmenimis. Jis tapo namų šeimininke, aš tapau šeimos maitintoja, kuri nuolat susitikimuose, komandiruotėse ir darbo reikaluose.
Pradėjome pyktis. Vyro priekaištai tapo vis skaudesni, savo apmaudą jis pradėjo išgerinėti.
Šeima iširo
Dukrytei pradėjus lankyti darželį, o vyrui grįžus į darbą, situacija nepagerėjo. Vyrui tekdavo ir toliau didžiąją dalį tvarkytis po darbų namuose, aš užtrukdavau darbe. Mesti darbo neketinau, o jis geriau apmokamo taip ir nesusirado.
Jis jautėsi pažemintas, jo, kaip vyro, savivertė sumenkusi. Todėl grįžusi namo vis dažniau rasdavau jį išgėrusį, piktą, agresyvų. Netrukus prasidėjo žeminimai, meilė peraugo į neapykantą, tapome vienas kitam atgrasūs...
Bandėme lankytis pas psichologą, bet reikalų tai nepataisė. Meilės nebebuvo, padavėme skyrybų. Dukrytės globą dalinamės, nors iš tiesų ji daug daugiau laiko praleidžia su vyru nei su manimi, nes manęs praktiškai nemato. Grįžtu namo tada, kai mano mergaitė jau būna užmigdyta auklės, todėl jai daug mieliau augti pas tėtį, kuris su ja buvo nuo pirmųjų gyvenimo dienų...
Dažnai susimąstau, kaip viskas būtų susiklostę, jei nebūčiau gavusi to paaukštinimo. Galbūt dabar turėčiau ne storą piniginę, bet savo darnią šeimą...
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
