Rinkti šuns išmatas?
Daugelis žmonių, pratirpus sniegui, skundžiasi labai padidėjusiu šunų išmatų skaičiumi. Augintinių turėtojai griežtai skatinami rinkti išmatas, kitaip jiems grasinama baudomis. Tačiau, pati būdama šunelio šeimininkė, nepritariu tokiai nuomonei. Ir tikrai ne todėl, kad man sunku surinkti tas išmatas, nes tai visai nesunku. Man tiesiog nekyla ranka to daryti. Kodėl?
Ogi todėl, kad prieš taikant baudas šunų išmatų nerinkėjams, pirmiau reiktų apsvarstyti faktus ir sukurti tam tinkamą aplinką. Opi problema, apie kurią tikriausiai nesusimąstė daugelis.
Kiek manote statistiškai pasaulyje yra šunų? Maždaug 900 milijonų, įskaitant ir benamius šunis. JAV namuose auginamų šunų populiacija siekia beveik 70 milijonų, Kinijoje – 27 milijonų, Rusijoje – 12 milijonų, Japonijoje – 12 milijonų, Jungtinėje Karalystėje – 9 milijonai ir t.t. Pačioje Lietuvoje, pagal 2017 metų statistiką, net 37 proc. žmonių namuose turi vieną ar daugiau šunų. Darant išvadas, šunų populiacija tarp žmonių yra išties labai didelė.
O dabar pagalvokim apie faktą, jog kiekvienas šuo per parą vidutiniškai išsituština du kartus, taigi, du kartus jo šeimininkas turi rinkti augintinio išmatas. Kaskart rinkdamas išmatas, žmogus sunaudoja naują plastikinį maišelį. O ką tai reiškia?
Reiškia, kad per parą sunaudojami milijonai plastikinių maišelių vien šunų išmatoms rinkti. Neskaičiuojant, kiek dar maišelių yra sunaudojama kitoms reikmėms. Taigi, šuns išmata, kuriai suirti reikia ne daugiau kaip 9 savaičių, yra renkama į plastikinį maišelį, kuriam suirti reikia kelių šimtų metų, o jo paliekamos nuodingos medžiagos žemei daro neapsakomą žalą po suirimo.
Man nekyla ranka
Remdamasi šiais duomenimis, drąsiai galiu teigti, jog žemėje palikta šuns išmata yra šimtus kart draugiškesnė nei šuns išmatai surinkti panaudotas plastikinis maišelis.
Tai rodo, jog žmonės per 9 savaites, kurių užtektų išmatai suirti, sunaudoja milijardus plastikinių maišelių, visokeriopai teršiančių ir nuodijančių žemę. Štai kodėl man nekyla ranka surinkti tos menkos išmatėlės žolėje.
Žmonės kasdien ir nepaliaujamai teršia žemę įvairiausiais produktais, kurių gaminama ir išmetama kaskart vis daugiau. Maišeliai – tai tik nedidelė dalelė viso to žemės nuodijimo, kurį sukelia žmonės. Tačiau pagalvokime, kas būtų, jei nė vienas žmogus neberinktų šuns išmatų į plastikinius maišelius?
Per parą maišelių suvartojimas sumažėtų milijonais vienetų. Per savaitę – milijardais. Per mėnesį – biliardais. Tačiau sugrįžkime prie klausimo, kodėl žmonės renka išmatas? Ogi todėl, kad bijo įlipti į šuns išmatą, nes dėl to jiems tektų paaukoti net kelias minutes nuplaunant savo „brangaus“ batelio padą. Bet juk ir pataikyti įlipti į šuns išmatą būna gana reta.
Pati būdama šuns šeimininke, visada stengiuosi, jog išmata būtų palikta žolytėje, kurioje žmonės dažniausiai nevaikšto. Tai gali būti įvairios atokios vietos, miškeliai, ilgesnėmis žolėmis apaugę kiemuose nenaudojami žemės plotai. Jei tokioje vietoje paliekama šuns išmata dar gali sukelti žmonėms nepasitenkinimą, tai jau galima vadinti paranoja, nes kai žmonės toje vietoje net nevaikšto, jie tos „mirtinai pavojingos išmatos“ žolėje net nepastebės ir nepajus, kaip per kelias savaites ji pati natūraliai suirs.
Tai ką daryti?
Suprantama, kas kita, kai šunelis išsituština kur nors vidury kelio, vaikų žaidimo aikštelėje, parke, mieste ar kitoje viešoje vietoje, kur palikti išmatą būtų išties bjauru, nekultūringa ir didelė tikimybė žmogui į ją įlipti. Tokiose vietose išmatas renku ir aš pati. Bet paprastoje žolytėje, po kokiu medžiu ar krūmeliu, ypač kai šuo bėgioja toliau nuo šeimininko, tai išmatų rinkimas tiesiog pasidaro beprasmis ir tik dar labiau teršiantis gamtą.
Bijant įvairiausių baudų, žmogus, pagal viską, turėtų lakstyti paskui šunį ir nenuleisti nuo jo akių, jog pastebėtų, kada ir kurioje tiksliai vietoje augintinis „išsituština“. O tai, kaip tikriausiai su manimi sutiktų daugelis šunų turėtojų, yra absurdas.
Prievolė rinkti šuns išmatas gali būti nustatyta tik tada, kai yra padarytos tam tinkamos sąlygos. Jei valstybė ir jos piliečiai yra nepatenkinti savo kiemuose matydami krūvas išmatų ir vaikščiodami su baime į jas neįlipti, tai sudarykite palankias sąlygas – ir mes tas išmatas surinksime!
Pirma, parūpinkit gamtai draugiškus maišelius, skirtus išmatoms surinkti neteršiant gamtos, kurie suirtų greitai ir pakeistų masiškai naudojamus gamtą žudančius plastikinius maišelius. Antra, parūpinkit, kad kiemuose ir visur kitur būtų pakankamai šunų išmatoms skirtų konteinerių. Juk surinkti išmatą yra nesunku, bet ją surinkti ir vaikščioti visą laiką laikant rankoje, mat aplink nėra nė vieno konteinerio, nėra smagu ir patogu.
Tikiuosi, jog mano nuomonė ir pasiūlymai daugelį privers susimąstyti. Susivieniję, kaip ir per akciją „Darom“, ir išsprendę šią problemą, laimėtume visi.
Jei jau skiriate baudas dėl išmatų nerinkimo, pasirūpinkite, kad išmatų rinkimas būtų patogus ir pačiam šeimininkui, ir aplinkiniams, ir pačiai žemei, kurioje gyvename. Jau geriau mokėsiu tą baudą, nei leisiu sau šitaip teršti planetą, kurioje gyvenu.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
