Pavyzdžiui, tokia žmonių rūšis, kuri, rodos, turi ir pinigų, ir mergų, ir draugų, bet vis tiek sėdi ant tėvų sprando. Ar net ant tų pačių mergų sprando. Turiu ir aš tokių pažįstamų.
Jų turi visi, manau, kad ir jūs bent vieną tokį pažįstate. Tokie žmonės yra emociškai silpni. Arba, net pasakyčiau, savimylos. Viskas prasideda nuo šeimos. Juk papunėlis visada turi turėti viską, kas geriausia. Viskas turi būti tik jo vieno ir taškas. Taip ir eina per gyvenimą. Kad neatrodytų taip sausai, papasakosiu apie savo vieną pažįstamą.
Žmogus yra pakankamai protingas, turi gerą informacinių technologijų darbą, naują „BMW“ markės automobilį. Išvaizda - kaip iš žurnalo viršelio. Pinigų uždirba nemažai.
Bet gyvenimas bėga su tėvais. Nes jam taip patogu. Jam lengviau suprogramuoti puslapį, nei įkalti vinį į sieną. Viskas padaroma už jį. O ir nuomos, maisto ar kiti reikalai jam nerūpi. Visiškas šiltnamio sąlygų pavyzdys. Jam galvoje tik klubai, tūsai, mergos ir jo „BMW“.
Taip jau buvo susiklostę, kad jis turėjo draugę. Su ja pragyveno maždaug metus. Bet draugystė baigėsi taip ir nepajudėjusi pirmyn. Priežastis atrodo tokia banaliai paprasta. Jis tiesiog be tėvų nemokėjo gyventi. Ir nesuvokė, kad santykiuose nebėra „mano“ ir „tavo“. Viskas tampa „mūsų“. Pinigai, beje, irgi.
Bet tai jam jau nebuvo suvokiama. Absurdo viršūnė buvo ta, kad net nuomą ir maisto išlaidas mokėjo mergina. O jis tik kišo pinigus į savo mašiną ir gražinosi kaip kokia moteris.
Kai kuriems sunku suvokti, kad gyvenime egzistuoja ne vien mašinos, pinigai ir vienadieniai santykiai. Yra ir rimta draugystė, kurios jie, gyvendami patogų gyvenimą tarp savo žaislų, taip ir nepatiria. Nes tėveliai taip nuo vaikystės, iš didelės meilės, pagadino.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
