Vieną šiltą dieną taip ir padarėme. Nuvykome į mišką ir pasiėmėme dviračius. Linksmai važiavome su dviračiais per mišką. Staiga aš nukritau, važiuodamas nuo kalno. Tėtis, gelbėdamas mane, ant manęs vos neužvažiavo.
Jis mane pakėlė, apžiūrėjo žaizdas ir užklijavo pleistrus. Žaizdos buvo ant kojos, rankų ir pilvo. Man skaudėjo, bet vis tiek norėjau toliau keliauti. Taigi ir keliavome. Pasivažinėję pasidarėme kareiviškos košės, skaniai pavalgėme. Pabuvę miške, grįžome į mašiną, prisitvirtinome dviračius.
Grįžę į miestą nupirkome mamai gėlių. Jau norėjome važiuoti namo, bet nutarėme nuvykti į ligoninę pasitikrinti žaizdų. Gydytojai išplovė mano žaizdas, aš verkiau, nes man graužė. Tada uždėjo vaistų ir užklijavo tvarsčius. Grįžę namo papasakojom mamai visus savo nuotykius. Mama truputį išsigando, bet džiaugėsi gavusi gėlių.
Štai ir mano nuotykis su tėčiu. Nors užsigavau, bet buvau kantrus. To mane moko tėtis.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
