Esu vadinamasis „pilnas paketas“. Dar jaunas, apie 30 m. Turiu savo pajamas, verslą, butą. Moku rodyti dėmesį, žinau, kada moteriai reikia padovanoti gėlių kaip ir kada atidaryti duris. Bet neturiu su kuo tuo norėčiau dalintis. Manau, kad daug vyrų lieka vieni dėl tos pačios priežasties – normalių moterų trūkumo.
Žmonos – raganos
Pasižiūriu į draugų žmonas. Jos iš pažiūros normalios. Bet susiduri iš arčiau ir viskas pasidaro aišku. Moterys – valdovės. Moterys – vadovės. Moterys – naujosios šeimos galvos.
Jos viską sprendžia namuose. Tai jos pasakys, kur šeima bus ir ką veiks. Pasiūlęs draugui kur nors išvažiuoti visada išgirsi atsakymą „turiu pasitarti su žmona“ arba „ne, nes žmona...“.
Jos reguliuoja, kaip bus leidžiami šeimos pinigai, viską tariasi kartu. Šeimos pinigai, kurių didžiąją dalį, neslėpkime, uždirba vyrai. Brangioms meškerėms – ne, užtat pasveikinkime investicijas į sodo pavėsinės statybą!
Kai draugai užtrunka, sulaukia skambučių. Klausimų, žinučių, ir turi pasiaiškinti, kur tuo metu yra. Negali būdamas laisvas žmogus grįžti į savo namus kada tau patogu. Nes tai nebėra tavo namai. Turi grįžti kaip studentas į bendrabutį – registratorės nustatytu laiku.
Kai vyras nori priimti sprendimą, jis jo negali priimti savarankiškai. Apie viską reikia tartis su žmona ir viskas yra bendri reikalai. Užuot leidusios savo vyrams išlikti vyrais, dabartinės žmonos daro paprasčiau: užsimoja ir užšoka šeimos galvai virš galvos. Net be tikro šuolio, moraliai, jos sėdi jiem ant pečių ir remiasi į pakaušį.
Žmonos – deivės
Vesčiau tą moterį, kuri nenorėtų pasisavinti mano vyriškumo. Nenorėtų joti man ant sprando, o pripažintų nuo amžių amžinųjų seną poros harmoniją. Vyras – šeimos galva.
Aš turiu galėti grįžti kada man reikia. Leisti pinigus kaip man reikia. Viskas, ko prašau iš moters, tai supratimas ir palaikymas. Jeigu mano mylima moteris suprastų, ką ir kodėl man reikia padaryti be jokių aiškinimų, aš ją tik dar labiau gerbčiau.
Jei grįžęs po sunkios dienos rasčiau vakarienę, švarius namus ir prieš akis nešmėžuotų kalnas skalbinių, aš jausčiausi dėkingas. Tada būtų ir važiavimas atostogauti, ir dovanos, nes jausčiau palaikymą. Kaip vyras gali jį jausti, kai grįžęs vietoje vakarienės sulaukia darbų pasidalijimo po lygiai sąrašo?
Moterys nori dėmesio, nori meilės... Bet jei vyras nėra homoseksualus (jeigu būtų, viskas gerai, tiesiog kalbu apie kitus vyrus šiuo metu), jis nori būti su Moterimi. Iš didžiosios raidės. O ne su dar vienu vyru, kuris eina per gyvenimą lygiosiomis.
Net ir seksas. Esu patyręs, kai bučiuojiesi su mergina ir ji net toje srityje bando perimti kontrolę. Reguliuoti eigą, greitį, paskui – būtinai atsidurti viršuje. Neprisimenu, kada pabučiavęs merginą žinojau, kad ji atsiduoda mano tempui, mano norams. Atsiduoda man.
Tokių moterų jau nelikę, ar ne? Manau, kad ne. O su ta, kuri man tik apsunkintų gyvenimą, jo bendro kurti nesiruošiu. Jeigu vis tik liko nors viena, jeigu skaitote mano laišką – jūs esate stebuklas. Ir retenybė. Ir mielai su jumis susipažinčiau.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
