O buvo taip. Išsikviečiau vairuotoją. Programėlė parodė, kad atvažiuos užsienietis. Nieko blogo nepagalvojau, išskyrus tai, kad vėl gali tekti aiškinti, kaip vairuoti mieste. Bet tai būtų dar nieko.
Jis pradėjo pasakoti, kaip jam patinka Lietuvoje, kaip jis čia gerai uždirba, kokios gražios lietuvaitės. Na, gerai, pagalvojau, neturi žmogus gal su kuo pasikalbėti.
Tada jis pradėjo pasakoti apie savo žmoną, kuri gyvena „ten“ - suprask, jo šalyje, ir kaip jis jos nemyli.
Sakau: “Tai kam gyvenat su ja?“
O jis man sako: „Tradicijos tokios.“
Jau man tas pokalbis pradėjo atsibosti, nes aš išvis nenoriu važiuodama kalbėti, išskyrus „laba diena“ ir „viso gero“. Per programėlę parodė, kad beveik esame pasiekę kelionės tikslą, o vairuotojas sako: „Tik nieko nerašykit atsiliepimuose, bet gal mes galim susitikti?“
Ir vėl pakartojo, kad juk „jis vyras, tai reikia moters“.
Bet kažkaip pamiršo, kad prieš tai pasakojo, kad turi žmoną, nors jos ir nemyli. Nepamenu automobilio numerių ir panašių detalių, nenoriu papildomai veltis į aiškinimusis. Bet kas per darbuotojas, jeigu gali leisti sau laidyti tokias replikas kaip „aš vyras“...
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
