Jai atiteko akcijos, namai, kuriuose gyveno pirmoji žmona, trumpai tariant – pusė visko. Kita pusė – verslininko broliui, su kuriuo pats verslininkas, kaip teigiama žiniasklaidoje, nedaug tebendravo. Man širdis stingsta skaitant: kur žmogiškumas?
Žiūrėjau „Lietuvos ryto“ televizijos laidą „24/7“, kurioje buvo pateikiamas šios istorijos baisumas. Su pirmąja žmona verslininkas gyveno 40 metų. Man sunku įsivaizduoti tokį ilgą laikotarpį.
Su vyru nugyvenusi 4 metus jau jaučiuosi labai prisirišusi, o skaičius šioje istorijoje – 10 kartų didesnis. 40 metų bendrų svajonių ir planų, šeimos ir verslo kūrimo, tai – visas bendras gyvenimas. Bendros pirmosios žmonos ir verslininko nuotraukos rodo, kad jie kartu kūrė aktyvų gyvenimą. Iki Aistės.
„Nors bandoma pateikti versija, kad verslininkas buvo apakintas naujos meilės...“ – buvo sakoma reportaže. Apakintas meilės! Esu girdėjusi ne vieną istoriją, kaip meilė apakina, bet tada tarp sutuoktinių įvyksta bent vienas pokalbis, o ne antra pusė tiesiog atstatoma šalin.
Kitas dalykas, kad visur minima meilė, kai... Negi tokį brudą, kuris vyksta, galima vadinti meile? Vadinkime daiktus tikraisiais vardais. Visada stebina, kaip žmonės paprastai savo profesijų nesigėdija, o tokiais atvejais visgi nutyli.
Nebanksnosiu pirštais apie ką čia, nesinori žmogaus viešai juodinti (visgi teisiniai dalykai), bet.. Įsivaizduokime situaciją, kurioje moteris stovi prie stoties ir „po reikalo“ dar išvilioja iš kliento mobilųjį. Būtų sąžininga, kad tada ji ir prisistatytų žodžiais: „Esu ku*va ir aferistė.“
Prisiimtų atsakomybę, nevaidintų šventos.
„Nauja mylimoji, – kaip reportaže cituojama pirmoji žmona, – vyro gyvenime atsirado tada, kai šis sunkiai susirgo.“
Kaip patogu. Kai žmogui diagnozuojamas smegenų auglys, gana paprasta „atsirasti jo gyvenime“. Paskaitinėjus nesunku rasti: sutrikimas, nelogiški sprendimai, neadekvatus realybės suvokimas yra vieni iš smegenų auglio požymių.
Laidoje kalbėjęs advokatas Karolis Rugys komentavo, kad įprastinis įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti testamentą kažkokio žmogaus naudai nepadaro testamento negaliojančiu. Tik manau, įkalbinėti gali būti daug lengviau, kai asmuo yra paveiktas ligos.
„Tema išskirtinė savo brutalumu ir amoralumu“, – sakė testamento istoriją nuo pirmųjų informacijos gaidų aprašanti žurnalistė Laima Lavaste. Šiems žodžiams visiškai pritariu.
Baisiausia, kai amoraliai besielgiantys veikėjai nešioja šventumo ir meilės kaukes. Nebijokime pripažinti tiesos, kokia ji yra. Daiktų vadinimas tikraisiais vardais – pirmas žingsnis į pripažinimą, kad tokių „apakimų dėl meilės“ nebūna.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
