Trijų moterų kalbos
Darbo savaitės vidurys, apie 14 val. Tokiu metu kartais keliauju į darbą, nes dirbu pamainomis. Kaip tik iš mokyklų pasipila mokinukai ir užpildo miesto troleibusus ir autobusus, tad stengiausi susirasti ramią vietą toliau nuo krykštaujančių vaikų būrelių. Kokių 40-55 m. trijų moterų kompanija ramiai šnekučiavosi, tad jos atrodė tinkama kaimynystė ramiai kelionei.
Moterys plepėjo tai apie šį bei tą – buities bėdeles, patirtį ką tik išėjus iš kirpyklos ir pan. Ramus pokalbis visiškai netrukdė susikoncentruoti į savo mintis ir žiūrėti pro langą. Žinote, kaip būna, kai paskęsti mintyse ir nieko nebegirdi? Malonų jausmą preskrodė vienos iš moteriškių frazė: „Pati kalta, reikėjo išsitirti anksčiau.“
Ėmiau gailėtis, kad nepasiėmiau ausinių, nes tolesnis pokalbis buvo labai nemalonus. Po vyresnės moters žodžių, kitos dvi ėmė jai antrinti: „Taip taip, kaip galima taip nesitirti.“ Tada pokalbis pasisuko apie puikų objektą - storosios žarnos vėžys. Jų bendra draugė, kuri, kaip supratau, išgirdo šią diagnozę ir dėl to yra pati kalta, nereagavo į pirmąjį simptomą. Pasak moterų – tai buvo viduriavimas.
Viena iš moteriškių dar mestelėjo, kad jai tas pats, bet ji jau planuoja tirtis, o kitos ėmė raginti, kad tik neuždelstų, nes bus „kaip tai“.
Kaip jos drįsta?!
Sėdėjau nuleidusi galvą ir negalėjau patikėti tuo, ką girdžiu. Vieną baisiausių diagnozių išgirdusi moteris – pati kalta? Ir taip kalba jos draugės! Manau, kad tos moterys draugės, na.... juk ne kiekvienam pasakoji apie tualeto problemas.
Iš pradžių apėmė liūdesys, kad vietoj palaikymo, serganti moteris tegali atsiremti tik į tokias „drauges“. Tačiau netrukus pasidarė šlykštu ir užplūdo pyktis: perfrazuojant Gretos Thunberg kalbą – kaip jos drįsta?
Į akis turbūt guodžia ir vaidina užjaučiančias, tačiau už akių kančią išgyvenančią moterį apkalba ir smerkia. Ir už ką? Už tai, kad nelėkė pas medikus? Dieve švenčiausias, kiek iš mūsų skuba dėl kiekvieno galimo simptomo? Ypač, kai tai liečia gana intymius dalykus.
Ar egzistuoja moterų draugystė?
„Draugą nelaimėje pažinsi“ yra puiki patarlė, bet akivaizdu, kad ta nelaiminga moteris niekada gali ir nesužinoti, kokios gyvatės aplink ją sukasi. Panašiau, kad nelaimėje pamatysi tikrąjį žmogaus veidą arba suprasi, kad tave užklupo ne tik neganda, bet dar ir tikrovė – draugų, į kuriuos galėtum atsiremti, nėra.
Nejau tikrai moterų draugystė neegzistuoja, o viskas, ką mes sugebame – tai kartu apšnekėti kitus, o tada nusisukusios apšnekėti viena kitas? Gal tai tikrai būdinga tik moterims – toks draugiškas gyvatynas.
Norisi tikėti, kad gyvenimas jas pamokys, norisi tikėti, kad yra karma, kuris šias tris teisuoles pastatys į jų vietą.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
