Norėdama nuraminti pasiūlė arbatos
2018 m. kovo mėnesį, apie 21 val., laukiau stotelėje, Antakalnyje. Buvo labai šalta. Šalia troleibusų stotelės sustojo mašina. Storas žilas vyras pasiūlė mane pavežti. Iš pradžių atsisakiau, tačiau vėliau sutikau, kad jis mane pavežtų iki Saulėtekio bendrabučio, kur gyvenau.
Žiede jis pasuko tiesiai į Žirmūnų pusę. Pakvietė mane į restoraną, bet aš atsisakiau, nes pastebėjau, kad jis buvo nelabai blaivus. Norėjau išlipti iš mašinos, girtas vyras man neleido, pradėjo kalbėti grubiai ir tam, kad jį apraminčiau, pasiūliau jam nuvežti mane iki bendrabučio. Sakiau, ten pavaišinsiu vaisių arbata ir tortu, likusiu nuo mano kambariokės gimtadienio.
Kai užėjom į kambarį, jis atsigulė ant mano kambariokės lovos, nenusivilkęs ilgo juodo palto. Pastebėjau, kad segi aukso spalvos laikrodį. Tada jis nusivilko paltą. Kol aš pyliau arbatą, jis pradėjo mane glamonėti ir bučiuoti kaklą. Aš jam pasakiau, kad nesu ku*va ir kad tuoj pat išeitų iš mano kambario.
Jis mane stūmė į lovą ir pradėjo dusinti su pagalve. Aš priešinausi, sakiau, kad tuoj kviesiu policiją. Jis atėmė telefoną ir smogė man į veidą. Pradėjau rėkti, jis ranka uždengė burną ir iš nugaros žiauriai išprievartavo. Po to jis du kartus sudavė man į veidą ir į pilvą.
Cinizmo viršūnė – eilės apie meilę
Aš niekam nieko nepasakojau, nes nenorėjau klausytis aplinkinių kalbų, kad pati kalta. Kalta, nes kviečiau girtą vyrą blaivytis į savo kambarį, į bendrabutį. Visą laiką nuo tol išgyvenau žiaurų stresą, baimę ir neapykantą sau.
2019 m. liepos mėnesį Antakalnyje, prie parduotuvės, mačiau tą patį žmogų, bet gerokai sulieknėjusį. Negalėjau pamiršti jo veido ir žilų plaukų. Pastebėjau, kad jis atsisėdo į mašiną, ant kurios mažomis raidėmis buvo užrašyti vardas ir pavardė.
Grįžusi namo susiradau feisbuke tą pavardę, pradėjau žiūrėti įrašus ir pamačiau kad jis publikuoja eilėraščius apie meilę moterims. Pagalvojau, koks cinikas, koks šlykštus žmogus, jeigu jis yra tas pats prievartautojas. Tarp jo draugų buvo tik gražios merginos, tarp jų radau savo buvusią klasiokę, kuri dabar dirba kirpėja, susirašiau su ja ir mes susitikom.
Ji nustebo, kad aš klausiu apie tą žmogų. Man reikėjo išgerti 2 bokalus, kad papasakočiau jai, kokią kvailystę padariau. Ji pasakė, kad asmeniškai pažįsta tą žmogų, kad buvo jo namuose, miške ir jis buvo taip prisigėręs, kad net nieko neįvyko. Tąkart ji pėsčiomis nuėjo iki Valakampių, nes buvo šiltas vakaras. Išsikvietė taksi ir išvažiavo.
Nesėskite į nepažįstamo automobilį
Šis atviras laiškas – dėl to, kad noriu išsikalbėti, papasakoti apie savo nelaimę. Ir noriu įspėti merginas, kad niekad nesėstų į svetimų vyrų automobilius, net jei šalta ir esi alkana.
Mano situacija yra beviltiška, nes fiziškai nieko negaliu įrodyti. Aš 5 mėnesius buvau pasitraukusi iš socialinio gyvenimo, užsidariau savyje, maniau, kad man niekas nepadės.
Neseniai Naugarduko gatvėje pamačiau tą žmogų. Jis turėjo naują džipą ir keistai į mane žiūrėjo, tarsi būtų prisiminęs savo auką. Žinau, kad nesu vienintelė nukentėjusi nuo jo. Jis moka įkalbėti ir grasinti. Jeigu aš kreipčiausi į teisėsaugą, jis pasakytų, kad tai, ką sakau, yra melas. Būtų jo žodis prieš mano patirtą skausmą, kurio niekad gyvenime nepamiršiu. Teisėjas bus tik Dievas.
***
Vilniaus apskrities Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkas Paulius Kliukas paaiškino, kaip reikėtų elgtis išprievartavimo atveju. Visų pirma, eiti tiesiai į policiją. Taip pat būtų gerai po įvykio nesiprausti, kad iki policijos apžiūros nebūtų sunaikinti galimi įrodymai.
P.Kliukas nurodė galimybę kreiptis ir į moterims skirtus pagalbos centrus, o taip pat priminė nesisėsti į nepažįstamųjų automobilius.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
