Ji nėra pirmūnė, nėra ir atsiliekanti. Galima sakyti – per viduriuką. Problema ta, kad mokykloje (gyvename Klaipėdoje) mums užduoda be proto daug namų darbų. Sakydamas „mums“ pabrėžiu, kad vaikas fiziškai negali vienas savarankiškai jų atlikti.
Visa diena – prie knygų
Namų darbų kiekis būna toks didelis, kad mes trise net nesugebame jų įveikti. Pavyzdžiui, per dieną reikia atlikti puslapį matematikos užduočių, pasiruošti diktantui, atlikti anglų kalbos užduotis, išmokti istorijos skyrių...
Esu susirūpięs savo vaiko gyvenimu. Dėl tokios sistemos, jis to gyvenimo neturi. Mano vaikas, kuris dabar mokosi 6 klasėje, neturi laisvo laiko, vaikystės, net galimybės lankyti jokių užklasinių veiklų ir taip lavintis. Ką jau kalbėti apie laisvę būti vaiku, eiti į kiemą ar turėti draugų...
Bijau dėl mergaitės emocinės ir psichologinės būsenos. Grįžusi iš mokyklos ji pavalgo ir iškart sėdame daryti namų darbų. Taip prie knygų ir praleidžiame visą likusią dieną iki 21 val., o kartais ir ilgiau...
Mūsų šeimoje nėra nė vieno pedagogo, kuris galėtų tinkamai paaiškinti ir padėti prisiminti temas. O ką jau kalbėti apie tai, kad kai kuriuos dalykus reikia taip gerai išmokti, kad galėtum juos pakartoti atmintinai...
Labai norėtųsi padėti vaikui atrasti save ne tik mokslo įstaigoje, bet ir už jos ribų. Gal mes auginame talentingą šokėją, aktorę, kompozitorę... Norėtume, kad mūsų vaikas turėtų galimybę po pamokų ir pailsėti. Turėtų vaikystę. Su pagarba, – Tėtis.
Sprendimas tik mokyklos rankose
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovų teigimu, namų darbų krūvį skirsto pati mokykla.
„Kiek skirti namų darbų, nėra reglamentuota. Bendruosiuose ugdymo planuose nustatyta, kad mokiniui mokymosi krūvis per savaitę turi būti paskirstytas proporcingai, o mokykla privalo vykdyti mokinių mokymosi krūvio stebėseną. Jeigu reikia, pati mokykla gali pareguliuoti, kad mokymosi krūvis nebūtų per didelis.
Mokyklos paprastai vykdo apklausas dėl namų darbų ir labai dažnai mokinių tėvai pageidauja, kad namų darbų jų vaikams užduotų daugiau. Kadangi skiriasi mokinių amžius, mokymosi tempas, gebėjimai, tarkime, vieni vaikai daugiau ir greičiau išmoksta per pamokas, kitiems reikia papildomai padirbėti namuose, tad namų darbai turi būti pritaikyti pagal mokinio galias.
Susiję straipsniai
Namų darbų ruoša – tai taip pat mokymasis, kuris įskaitomas į mokymosi trukmę. Todėl mokykla turi priimti sprendimus, kaip namų darbai skiriami, kiek jų skiriama. Pvz., yra mokyklų, kuriose mokytojai tam tikroms klasėms užduoda tik matematikos, lietuvių kalbos ir užsienio kalbų namų darbus.
Kita vertus, ir pats mokinys turi pasiplanuoti, kaip juos atliks, patariama namų darbų užduotis išsiskirstyti per savaitės dienas, kad nesusikauptų vienai dienai.
Šiuo atveju mergaitės tėvai turėtų kreiptis į mokyklą ir informuoti apie situaciją. Mokykla kartu su tėvais turi rasti sprendimą, kaip padėti vaikui“, – sakė ministerijos atstovai.