Mane visada traukė senų daiktų pasaulis. Kiekvienas daiktas iš praeities turi savo aurą, istoriją. Kažką paveldėjau iš senelių, kažką įsigijau pati, turėdama galimybę... Gera būna ir gauti ką nors dovanų. Net pasakas vaikams kūriau apie senų daiktų istorijas – panašiai kaip vaikų rašytojos Ignės Zarambaitės knygoje „Stebuklingi senelio batai“.
Nauji daiktai dažniau lūžta, tie, kurie pagaminti iš pigių medžiagų, neištveria laiko išbandymo. O senieji – tvaresni, puošnesni, juose daugiau širdies. Pažvelgti į šių daiktų pasaulį padėjo ir įvairūs blusturgiai, kaip juos praminė žmonės. Atsidarius sienoms, mus užplūdo daiktai iš Europos. Ilgai gyvenome po geležine uždanga, o tada atsivėrė daiktų karalystė.
Svajojau įsigyti kažką tokio... Naršiau po internetinius skelbimų puslapius, pakalbėdavau su pardavėjais, bet neišdrįsdavau pati įsigyti. Tuo labiau, kad vis kainuodavo namo patvarkymai. Bet va, vieną dieną į mūsų namus atkeliavo spinta. Netikėtai. „Senovinė iš Anglijos“, – kaip sakė vyras.
Džiaugiausi lyg mažas vaikas! Tai buvo ne vazelė, ne spintelė, o medinė tikra spinta! Su papuošimais, stalčiukais, užrašais, kas kur turi būti sudėta. Net veidrodžiu, į kurį, manau, žvelgė kokia senoji aristokratiška anglė, ir žavingais pakabinimais mažiems aksesuarams.
Spinta užrakinama nedideliu aukso spalvos rakteliu. Dabar jau prisiminiau kitą mūsų lietuvių autorės Danguolės Kandrotienės knygą vaikams „Spintos istorijos“. Todėl drąsiai tariu, kaip parašyta toje knygoje: ‘‘Praverk girgždančias spintos duris.“
Gaudamas istoriją, gauni dovanų ir istoriją!
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
