Gal dvejus metus sesuo svaigo kaip nori šuniuko. Ne bet kokio. Jorkšyro terjero, būtinai berniuko. Išūžė ausis visai giminei. Pernai nusprendžiau, kad gana tų ašarų. Nors sesuo jau pilnametė, bet vis dar studijuoja, tebegyvena su tėvais. To, apie ką svajoja, pati nenusipirks. Kalėdos juk stebuklų metas, nutariau pernai. Nori sesuo to šuns - vadinasi, gaus.
Iškilminga dovana
Visų pirma, moraliai paruošiau tėvus. Jie nelabai norėjo augintinio. Kai pavyko juos įkalbėti, suorganizavau grandiozinę lėšų rinkimo kompaniją. Susidėjome visi: tėvai, seneliai, artimiausi draugai. Kaip reikiant pakračiau savo pačios piniginę. Net paprašiau vyro pagalbos. Pagaliau nupirkom sesei išsvajotą augintinį.
Kai visi susirinkom prie bendro stalo, dovana buvo įteikta su iškilmingomis ceremonijomis, sesė net apsiašarojo. Ką ten sesė, visi susijaudinom žiūrėdami, kaip ji alpėja iš džiaugsmo.
Sesuo čia pat pakrikštijo šuniuką Baksu. Nežinau, kaip Baksui tai pavyko, bet sesei konkrečiai nurovė stogą su visomis šaknimis.
Baksas tapo jos pasaulio centru. Dabar ji ir mus bando suvilioti savo nauja religija. Net nesakysiu, kiek jai kainuoja šuns priežiūra. Pasirodo, turėti tokį augintinį - labai nepigus malonumas. Sesuo studentė, todėl ir toliau visi prisidedame pinigais.
Rūpinasi kaip vaiku
Per metus ji tikrai išleido ne vieną šimtą eurų šunų kirpėjo ir veterinaro paslaugoms. Užtat pati pas kirpėją buvo gal prieš pusmetį. Turėjo ir nuostolių. Teko išmesti kokius penkis kilogramus Bakso sugraužtų daiktų.
Sau neperka beveik nieko. Užtat perka Baksui drabužėlius, segtukus plaukams, batukus, skanukus. Šito šuns žaisliukai išmėtyti po visus tėvų namų kampus. Kur žengsi, ten užminsi ant kokios cypyklės. Baisiau negu kai mūsų dukra pradėjo vaikščioti.
Priveikė močiutę, kad numegztų Baksui raštuotus nertinius. Močiutė stengėsi, mezgė. Išėjo labai dailūs. Būtų didesni, net aš neatsisakyčiau tokios grožybės, bet sesei neįtiko. Siūlai ne tie! Šuniui grauš. Todėl visą mėnesį ieškojo, pirko kitus. Močiutė vėl mezga, nori spėti iki Kalėdų.
Parašė net į darbą
Tėvai papuošė Kalėdų eglutę. Tuoj feisbuke pasipylė nuotraukos „Baksiukas prie eglutės“, „Baksiukas po Kalėdų eglute“. Laukiam nesulaukiam, kada pasirodys „Baksiukas ant eglutės“.
Visą šitą beprotybę apvainikavo vakarykštis įvykis. Nuvažiavau į darbą, kur dabar priešventinis beprotnamis. Liaudis sudirgusi, pervargusi, riejasi vieni su kitais. Aš taip užsivertusi, kad neturiu laiko net išgerti kavos. Tai va. Per patį darbymetį gaunu sesers žinutę: „Susisiekiam, skubu!“
Ignoruoju. Negalėjau. Antra žinutė: „Tu kur? Labai skubu, atrašyk per FB!“
Gavau trečią: „Žiauriai skubu, man tavęs reikia.“
Net susinervinau, gal kokia nelaimė. Atrašau, klausiu, kas atsitiko. Įsijungiu feisbuką.
O sesė atsiunčia man... dvi šunų gultų nuotraukas! Ir klausia, kuri mano nuomone Baksiukui labiau patiks Kalėdoms, nes neišsirenka! Tuo metu pagalvojau, kad jeigu ją pasiekčiau, sveika neišsisuktų, tikrai.
Paskui, kai nervai praėjo, net pradėjau juoktis. Pagalvojau, kokia mama bus mano sesuo, jei šitaip kraustosi iš proto dėl šuns. Nors Baksas ir labai mielas, bet patys suprantat :).
Miela sese, jeigu skaitai – žinok, viską rašau su meile. Be pykčio! Gal netikėtai pamatysi save iš šono, su sveiku humoru. Ir šuo tavo fainas, tik jeigu vėl ką nors jam pirksi – nerašyki man darbo metu!
O kokią neįprasčiausią dovaną Kalėdų ar gimimo dienos proga esate gavę jūs? Siųskite savo istoriją adresu bendraukime@lrytas.lt ir laimėkite puikių prizų!
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
