Kadangi aš studentas, man šaukimas yra atidedamas ir neturėčiau aš čia kažko „tryznioti“, bet yra visai kitaip. Kiekvieną dieną aš atsidarau naujienų portalus ir skaitau, kas naujo, o gi šitoje valstybė nieko naujo nėra.
Valdžia grąžino šauktinius dėl sudėtingos padėties mūsų regione. Kad reikalui esat galėtų pašaukti į karą. Juokinga. 9 mėnesių patirties aštuoniolikinis? Tegul jau iškart karstą perkasi, nes kare jis būtų degtukas prieš degtukų dėžutę. Nevertingas.
Valstybes pinigų švaistymas vyksta dideliu mastu. Auksiniai šaukštai, o kiek mes dar nežinom. Šie žmonės, sėdintys valdžioje, tarsi nemato iš šono, kaip viskas atrodo. Kaip atrodo šalis iš paprastų žmonių pusės. Nacionalinį stadioną statys už 160 milijonų eurų? Oho. Šveicarijoje baigiamas statyti nacionalinis stadionas už 60 milijonų eurų. Tai kur 100 milijonų dingsta?
Kainos kyla, valdžios požiūris baisus... Patriotizmas? Iš mano pusės – tikrai ne. Kur valdžios pasiaukojimas žmonių gerovei? Mano nuomone, valdžios pasiaukojimas yra tada, kai tavo šalyje varguolių nėra, ar kai tavo senukai, atidirbę 45 metus, gali sau leisti atostogauti ir mėgautis gyvenimu, o ne pletkinti ant suoliuko.
Taigi, aš kategoriškai sakau, kad net aplinkybėms verčiant netarnaučiau. Nebūsiu šauktinis, kad ir kiek man kainuotu.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
