Iškart sutrikau, nes nuo algos gavimo buvo praėjusios vos kelios dienos.
Pasižiūrėjau pranešimą apie algą – viskas gerai, pasidžiaugiau, kad nesumažėjo ir dar net premija pridėta.
Bet kai palyginau pinigus, įkritusius į sąskaitą, dar kartą atsidariau pranešimą.
Jūs gal juokaujat?! Kiekvieną mėnesį iš savo sunkiai uždirbtos algos sumoku pusantro tūkstančio eurų! Ar jūs galit patikėt?! Ne porą šimtų, o pusantro tūkstančio.
Vadinasi, vien per vienerius metus valstybė iš manęs gauna 18 tūkst. eurų. Štai taip.
O ką aš gaunu? Medicinos paslaugas? Ne, nes norint pas medikus pakliūti greičiau nei per mėnesį, tenka rinktis privačias klinikas. Dovanas, privilegijas? Ne, negaunu.
O juk ir visą kitą algos dalį išleidžiu šioje šalyje, prisidedu prie jos ekonomikos. Ir dar prievarta iš manęs kasmet atimama beveik po 20 tūkst. Tai kur ta gerovės valstybė?
Įsijungiau net atlyginimo ir mokesčių skaičiuoklę, pasirodo, mokesčių „gėriai“ pasikeitė nuo 2019 m. Štai jums puikiausias įrodymas valdžios pažadų.
Kaip tada žmonės Lietuvoje išgyvena, uždirbdami po kelis šimtus eurų? Nesuvokiu. Nes apie kažkokį gėrį jie tik iš televizoriaus tegali girdėti.
Ačiū už mokesčius, ačiū, o Lietuva. Tikrai gera čia gyventi. Iškart norisi gyventi šioje šalyje, vaikus auginti, mokesčius mokėti ir gerovės su viltimi laukti.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
