Apie Lietuvai atstovausiantį Vaidotą Valiukevičių ir grupę „The Roop“ neturiu nuomonės, turbūt dar per anksti vertinti, bet, aišku, linkiu sėkmės.
Stebint atrankos finalą man, kaip ir turbūt daugeliui sėdėjusių prieš TV ekranus, ausį rėžė viena detalė.
Ir čia ne apie garso kokybę, o apie vieną iš vedėjų Ievą Zasimauskaitę.
V. Valiukevičius: „Niekada nesijaučiau taip mylimas“
Ji miela, jauki, švelni, atrodo, nors dėk prie žaizdos, bet, mano nuomone, lipti ant scenos jai kaip šou vedėjai, o ne kaip atlikėjai, dar gerokai per anksti.
Juk žmonės to mokosi metų metus, na, bent jau mūsų laikais taip buvo.
Atrankos dalyvių vietoje tikrai pasijausčiau nejaukiai.
Pavyzdžiui, sėkmę atrankose vis bandančiai atlikėjai Aistei Pilvelytei šiais metais vėl nepavyko.
Nuoširdžia šypsena pasipuošusi Ieva sušvelnina balsą ir klausia scenos kolegės ar ši prisimenanti savo pirmąjį kartą „Eurovizijoje“.
A.Pilvelytė atsako teigiamai ir priduria jog liko antra.
Kaip dialogą pratęsia vedėja? „Chichichi“! Nejuokauju, čia toks buvo atsakymas.
Aišku, tikiu, kad Ieva pati klausimų nekūrė ir tiesiog puikiai vykdė scenarijaus autorių užduotį, bet ar tikrai niekam iš atrankos organizatorių neužkliuvo jos nuolatinis kikenimas tiesioginio eterio metu?
Susiję straipsniai
Na, gal man tiesiog gaila A.Pilvelytės, tad jautriai sureagavau, bet tokių vietų transliacijos metu buvo ne viena ir ne dvi.
O ir pastebėjusių, manau, tikrai buvo ne vienas. Neturiu nieko prieš I.Zasimauskaitę kaip dainininkę, bet jeigu Ieva nori dažniau lipti ant scenos ne kaip atlikėja, gal tegul televizijos prodiuseriai jai duoda kitą erdvę repeticijoms?
Toli ieškoti nereikia, pradžiai užtektų nueiti pas Gabrielę Martirosian, kuri galėtų patarti kaip atrodyti ir kalbėti scenoje.
Aišku, šalia jos – stiprus scenos partneris, meistriškai gebantis išlaviruoti visose nepatogiose situacijose, bet, manau, prodiuseriai tikrai atrastų eterio veteraną ir I.Zasimauskaitei.