Kadangi gyvename kelių nuosavų namų kvartale Vilniaus rajone ir naudojamės tomis pačiomis komunikacijomis – bendravimas su kaimynais neišvengiamas. Tik, deja, ne visi kaimynai yra draugiški ir sąžiningi kitų atžvilgiu.
Mūsų kaimynė – išsilavinusi moteris, docentė, užimanti aukštas pareigas valstybės institucijose, neretai naudojasi savo padėtimi visuomenėje.
Piktybišką mūsų kaimynę jau puikiai žino visos valstybės tarnybos – ji jau kelinti metai rašo melagingus skundus, skundžia kitus kaimynus, o paskutiniu metu ypač „pamėgo“ mus, artimiausius kaimynus.
Mano vyras nuolat skraido į Švediją darbo reikalais, tai puikiai žino ir mūsų kaimynė, nes nuolatos stebi mus socialinėje erdvėje bei nuosavoje teritorijoje, dažnai fotografuoja ir filmuoja net mūsų mažamečius vaikus, o vėliau sukurpia kokią istoriją ir rašo skundus.
Ne išimtis buvo ir prieš keletą dienų – pastebėjome, jog ji vėl intensyviau pradėjo mus filmuoti, eilinį kartą laukėme, kuo šįkart neįtikome.
Ilgai laukti nereikėjo – sekmadienį sulaukėme skambučio iš Vyriausiojo policijos komisariato, informavo, kad gavo skundą dėl saviizoliacijos pažeidimų, mat mano vyras prieš kelias dienas grįžo iš Švedijos (grįžo tuomet, kai ši šalis net nebuvo paskelbta rizikinga) ir vedžiojo šunis laukuose, už savo sklypo ribos, kur jokių žmonių nėra, nebent erkių pilna.
Esame suaugę, sąmoningi žmonės, puikiai suprantame riziką – nors neprivalėjo, vyras grįžęs iš kitos šalies izoliavosi namuose, neturi kontaktų su kitais žmonėmis.
Paaiškinome pareigūnei apie ilgai besitęsiančią situaciją, jog kaimynė piktybiška, naudojasi bet kokia proga apšmeižti ir pakenkti, į tai įtraukia kitas institucijas. Papasakojome, kad esame nuolatos persekiojami, filmuojami.
Pareigūnė paprašė vyro nekreipti dėmesio į kaimynę, tačiau pabrėžė, jog esant tokiai situacijai pravartu laikytis rekomendacijų, ką mes visi iki tol ir darėme. Atrodo, tuo ir pasibaigė.
Tačiau kaimynė ir toliau nenurimo – toliau mus stebėjo ir filmavo. Po kelių dienų vėl sulaukėme skambučio iš tos pačios pareigūnės, kuri papasakojo, jog situacija jau darosi absurdiška.
Kaimynė parašė pakartotiną skundą, kurį papildė privačia vaizdine medžiaga, vėl kaltina izoliacijos nesilaikymu – neįtikau aš, mat buvau išvažiavusi į parduotuvę maisto produktų (man saviizoliacija neprivaloma, nebuvau jokioje šalyje ir neturėjau jokio kontakto su užsikrėtusiu asmeniu).
Taip pat kaimynei neįtiko mūsų statybininkas, kuris dirba mūsų privačioje maždaug 60 arų aptvertoje teritorijoje, šiuo metu jis atlieka lauko gerbūvio darbus ir jokio kontakto su mumis neturi.
Pareigūnė šįkart privalėjo informuoti mobilų policijos ekipažą atvykti mūsų patikrinti.
Po kelių valandų atvyko mūsų jau pažįstami pareigūnai, gerai žinantys situaciją. Jie taipogi patarė nekreipti dėmesio į piktybišką kaimynę, dar kartą akcentavo saviizoliacijos rekomendacijas, kurių mes ir taip visą tą laiką laikomės, ir išvyko.
Apmaudu, kad pareigūnai negali nubausti melagingus ir šmeižiančius skundus rašančios kaimynės – tai, ką ji daro, yra akivaizdus galios demonstravimas ir bereikalingas institucijų gaišinimas tokiu Lietuvai svarbiu laikotarpiu.
Anot jų, netgi privačios teritorijos, mažamečių vaikų filmavimas be mūsų sutikimo nėra nusikaltimas. Ir išvis, telefono laikymas rankoj dar nėra įrodymas, kad filmuoja, telefono policija paimti negali, tad įrodymų nėra ir joks tai ne pažeidimas.
Rašyti skundus, anot pareigūnų, ji taip pat gali, o jie privalo reaguoti. Taip atsiranda užburtas ratas.
Gaila tik, kad tokiu bereikalingu važinėjimu, nekaltų žmonių tikrinimu pareigūnai yra gaišinami ir galbūt nenuvyksta į tikrai rimtus iškvietimus, kur žmonėms tikrai reikia pagalbos.
O kaimynė, mano manymu, ir toliau nejaus saiko, ir artimiausiomis dienomis vėl sulauksime pareigūnų svečiuose. Būtų juokinga, jei nebūtų graudu, esant tokiai situacijai šalyje...
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
