Nueinu apie 9 valandą, galvoju, žmonių bus nedaug, pagriebsiu kelis produktus, kurių prašė garbaus amžiaus tėvai, nunešiu.
Jau pravėrus parduotuvės duris dėmesį patraukė solidi ne amžiumi, o apranga ir povyza pora su tokiais įmantriais respiratoriais, kokių neteko matyti net žinių portaluose ant medikų ar policijos darbuotojų veidų.
Galvoju – keista, jau daug metų metų einame į šią parduotuvę, daugmaž žinome, kada kokie žmonės ateina, iš ryto paprastai vyrauja pensinio amžiaus, popiet atrieda prasimušę naujalietuviai su brangiais automobiliais, kuriuos dažnai pastato net ant pėsčiųjų tako prie pat parduotuvės, užtverdami kelią įeiti, vakare – jaunimėlis, ir hipsteriškas ir su garsaus prekės ženklo treningais.
Einu toliau, ir matau: jauna pora, apie 20 metų, į didžiulį vežimą kraunasi prekes, irgi su tokiais pat mandrais respiratoriais ir guminėmis pirštinėmis...
Dar akimirką viltis – gal čia tie pasiaukojantys, kurie prekes senjorams nuneš, bet pamačius vežimo turinį tokios mintys išblėsta.
Kai iš už prekių lentynos išlindo dar viena jauna pora su lygiai tokiais pačiais profesionaliais respiratoriais ir iki viršaus prikrautu didžiuliu prekių vežimu, nėriau iš parduotuvės lauk be prekių: tapo aišku, kad čia pasipylė ką tik atskridę iš užsienių ir norintys apsirūpinti karantino laikotarpiui.
Kas baisiausia, ką pamačiau išeinant iš parduotuvės – liūdnos iš matymo jau pažįstamų kasininkų, žiūrinčių į šitą respiratorinę atvykėlių diviziją, akys ir sulinkusi močiutė, stovinti prie kasos su pora prekių.
Juk ji atėjo tada, kai parduotuvės paskelbė specialias valandas senjorams, o jomis naudojasi atvykėliai su respiratoriais, kokių neturi net medikai...
Bet ką močiutė, atvykėliai, – pagal jus jai jau ir taip laikas mirti, o kasininkų juk taip pat niekad nelaikėte žmonėmis, ar ne?
Prašau, nors suprantu, kad tai balsas tyruose: turėkite sąžinės, atvažiavusieji. Kuo kalti prekybos centrų darbuotojai, kuo kalti vieniši senukai, kad taip be sąžinės einate ir jų užkrėsti? Jei turėjote pinigų maltis užsieniuose, turėkite pinigų ir užsisakyti maisto į namus pristatymo paslaugą.
Tiesa, ten užsakymų eilės kelioms dienoms į priekį. O jūs juk pripratę visko išsireikalauti ragais ir nagais čia ir dabar, prisimetant kažkieno reikalavimą grąžinti pinigus už bilietus atgal ir kažkokios mokslininkės raudas feisbukuose dėl anksčiau nutrauktos užsienio komandiruotės, ir tikinčios, kad jei valdžia karantinu ją nutraukė, valdžia turi ją ir aprūpinti maistu per jos priverstinį karantiną.
Nesilaikantieji karantino – žinote pasakymus apie bumerangą, apie karmą?
Ačiū parduotuvių darbuotojams, tokiu metu rizikuojantiems savo sveikata dėl nesusipratusių tautiečių.
Gal prekybos centrų vadovams reikėtų įvesti dokumentų tikrinimą tomis valandomis, kurios paskirtos kaip prioritetas senjorams? Nes kaip išvažiavusiems tautiečiams buvo nusispjaut ant daugkartinių vyriausybės raginimų grįžti, kol sienos neuždarytos, taip jiems, matosi, nusispjaut ir ant prekybos centrų iniciatyvos skirti rytus senjorams.
Žinoma, ačiū medikams, kurie kasdien rizikuoja, neturėdami tokių mandrų respiratorių kaip žmonės, matyti parduotuvėje. Tegul likimas jums būna kuo palankesnis.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
