Žmonės, mes kariaujame su pandemija, o skelbiame rekomendacijas. Ar karo metu skelbiamos rekomendacijos? Ne, skelbiami griežti nurodymai.
Labai norime pasidalinti savo mintimis ir tikimės, kad bent dalis jų pasieks šalies vadovus.
Mūsų keturių asmenų šeimą, kaip ir daugelį, neramina stituacija dėl COVID-19 pasaulyje ir Lietuvoje. Norime visiems padėkoti už darbą – nuoširdų ir pasiaukojantį. Manome, kad visi tai įvertiname. Tačiau turime klausimą sveikatos apsaugos ministrui ir gal net kitiems šaliems vadovams.
Esame kauniečių šeima, patys išeiname pasivaikščioti tik vakare kiekvienas su vienu vaiku. Visa šeima net pasivaikščioti neiname keturiese. Vyras eina su vienu vaiku, žmona eina su kitu, kai mažai žmonių. Į parkus nelendame, maistą užsakome į namus.
Tačiau mokyklos nelankantys paaugliai toliau šlaistosi gatvėmis didelėmis grupėmis, vaikšto į parduotuves, sėdi prie laiptinių. Šiandien tokių grupių teko pamatyt kelias. O jie juk potencialūs viruso nešiotojai.
Nenorime dėl tokių vaikų tėvų neatsakingumo sunkiai sirgti. Nenorime, kad dėl to mirtų mūsų tėvai ir artimieji. Tikime, kad nei vienas iš mūsų to nenori.
Suprantame, kad tai ne Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencija, tačiau gal pagaliau nelaimės akivaizdoje galėtume pasitelkti kitas organizacijas?
Mūsų kariai keliasdešimt metų ruošiasi priešo atakai. Štai jis, priešas – Covid-19. Policijos pajėgos ir resursai riboti, tačiau kariuomenė galėtų padėti drausminti nedrausmingus ir tų gatvėmis besišlaistančių paauglių tėvus nubausti realiomis baudomis, ne įspėjimais. Po velnių, įspėjimai neveikia. Ar dar nepastebėjote?
Ar ir mums reikės sulaukti tūkstančio užsikrėtusių, o tada jau visiškai užsidaryti langus, užsikalti duris ir laukti stebuklo? Turime resursų, giriamės savo puikia kariuomene. Kodėl, po galais, jos nepanaudojame drausminant nedrausminguosius?
Kodėl jau po laiko skelbiame maršrutus saviizoliacijos nesilaikiusiųjų, o ne remiamės gera kitų šalių praktika? Singapūras, kuriam pavyko pažaboti epidemiją, tokiems žmonėms liepė laikyti įjungtą telefone GPS (location services), kad galėtų sekti jų buvimo vietą ne tada, kai jie jau užkrėtė dešimtis.
Kodėl mes negalim nuo pat atvykimo į oro uostus taip stebėti savo emigrantų?
Sakote, duomenų apsauga? Ne, šiuo atveju tai mažiausia, ką gali padaryti žmonės, kuriems mes iš savo biudžeto ieškome lėšų grįžimui namo specialiais lėktuvais. Nesilaikantiems saviizoliacijos – milžiniškos baudos, o ne įspėjimai.
Dabar šie žmonės apgyvendinami laikinuose viešbučiuose, bet ir vėl negerai. Mes, mokesčių mokėtojai, mokame pinigus už šių žmonių pargabenimą, tad jie galėtų susitaikyti ir ne su tokiomis patogiomis gyvenimo sąlygomis dvi savaites.
Ir bendrai klausimas paprastas – kodėl nepritaikomos geros kitų šalių praktikos ir laiku nepriimami sprendimai? Jeigu giriamės savo kariuomene, tai panaudokime ją pagal paskirtį dabar, kai kovojame su nematomu priešu.
Priemonės turi būti griežtos ir tinkamu laiku, tik taip susitvarkysime su virusu, jei dar galime su juo susitvarkyti.
Ačiū medicinos personalui už gelbstimas mūsų gyvybes, o politikams norisi palinkėti mažiau reikšti susirūpinimo – daugiau užsiimti tuo, kad būtų pritaikomos realios priemonės tinkamu laiku. Juk turime gerų pavyzdžių pasaulyje.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
