Kalbėdami žmonės daro logikos ir argumentavimo klaidas, minčių šuolius. Kartais galima už tai atleisti. Kai jos nežymios ir neturi įtakos.
Tačiau kai žmogus, užimdamas tam tikrą poziciją, staiga tampa atsakingas už tūkstančius gyvybių, kiekviena klaida gali turėti, o kartais ir turi skausmingas pasekmes.
Būtent tai šiuo metu Lietuvoje ir vyksta. Netektys matuojamos ne tik pinigais, bet ir žmonių netektimis.
Logika yra sveiko proto sudėtinė dalis, o logikos klaidas lydi klaidingos išvados. Būtent tai atsispindi ir sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos žodžiuose.
Nusprendžiau panagrinėti balandžio 20 dienos A.Verygos spaudos konferenciją.
Žinoma, išimant sakinius iš jo kalbos ir pamirštant kontekstą galima bet ką paversti kvailiu, tačiau čia kontekstas tas pats – kalbama apie koronavirusą, dabartinę padėtį, taip pat šio viruso valdymą.
Ministras pats puikiai suvokia, kad jis visiškai neturi žinių apie COVID-19, tačiau kaip įmanoma stengiasi į šią spragą neatkreipti dėmesio, maskuotis ir daryti sprendimus, kurie, deja, yra tik tam, kad atrodytų, jog kažkas kažką daro.
Taigi, kokios A.Verygos klaidos išryškėjo, kai jis bendravo su žurnalistais ir lemeno teiginius, kurie ne tik prasilenkia su tikrove, bet po kurio laiko ėmė patys sau prieštarauti?
Paklaustas apie situaciją Lietuvoje jis teigė: „Kol kas iš skaičių galiu pakartoti, tai reiškia, nepasikeitė statistika ir iš tų duomenų galime sakyti, jog egzaminas savotiškai išlaikytas, žinoma atmetus tuos židinius.“
Taigi, ministras sako, kad egzaminas išlaikytas, išskyrus židinius. Išties įdomus pareiškimas. Taikydami tokią mąstymo seką panašiai galėtume kalbėti apie viską, pavyzdžiui: „Petras idealiai išlaikė egzaminą ir nepadarė nei vienos klaidos, žinoma, išskyrus klaidas, kurias jis padarė“.
Taigi, abiturientai – ramiai. Egzaminus išlaikysite. Žinoma išskyrus tuos, kurių neišlaikysite.
Taip pat dėl karantino švelninimo arba griežtinimo ministras sakė: „Vėlgi, viskas priklausys, kokį vaizdą matysime su ligos plitimu. Jis neblogas: iš praėjusią dieną nustatytų mėginių kažkokio pagrindo labai dideliam nerimavimui nėra, išskyrus židinius, apie kuriuos jau mes šnekėjom. Visur kitur situacija nepakitusi.“
Žodžiu, ir abiturientai egzaminuose labai nerimauti neturėtų, išskyrus dėl klausimų, į kuriuos jie atsakė neteisingai.
Tai yra absurdo viršukalnė ir labiau nei Plutonas nuo saulės nutolusios išvados.
Ir tik nesakykite, kad pamiršau kontekstą. Jis kalbą apie bendrą Lietuvos situaciją. O pora miestų tikrai nereprezentuoja šalies situacijos, taip?
Toks teiginys tampa slidus. Juk kai koronavirusas prasidėjo viename Kinijos miestelyje, jis taip pat nereprezentavo visos šalies arba viso pasaulio situacijos, taip?
Abu minėti teiginiai iš pirmo žvilgsnio atrodo turintys šiek tiek tiesos, bet juk prisiminkite, kad virusas taip ir plito iš vieno miestelio į kitą ir taip kilo pasaulinė pandemiją. Bet gal ji nereprezentuoja pasaulio situacijos? Supratote, ką noriu pasakyti. Daryti išvados, kad vienas ar keli židinio atvejai nereprezentuoja situacijos, aš tikrai nedrįsčiau.
Su tuo sutinka ir ministras, tik kiek vėliau, žinoma. Ir į savo paties žodžius, kurie prieštarauja anksčiau jo išsakytoms mintimis, jis net neatkreipia dėmesio.
„Su prognozėm, tai gali paskui kažką prisiprognuozuot ir gyvenimas parodys, jog nesugebėjom kažko įvertinti, nesugebėjom pamatyt, ir taip reikia adaptuotis prie situacijos“, – sakė ministras.
Kodėl galima teigti apie bendrą Lietuvos situaciją, o paskui sakyti, jog prognozuoti yra pavojinga?
Vis toliau nagrinėjant jo kalbą ir joje esančias argumentavimo, logikos klaidas, iš kurių seka prieštaravimai savo paties žodžiams, man net pradeda darytis gėda, kad toks žmogus yra atsakingas už sveikatos sistemą ir priima sprendimus, kurie daro įtaką mūsų šaliai.
Nežinau, ar tai neakivaizdu, kad bendra Lietuvos situacija, kurią piešia ministras, ir yra prognozė, o juk jos daryti nereikėtų, tiesa, ministre?
Noriu atkreipti dėmesį, kad suprantu A.Verygos teiginį apie adaptaciją. Tačiau geriau adaptuotis prie gaisro, ar stengtis, jog jis išvis neatsirastų?
Žurnalistai jam uždavė klausimą: „Pasak visuomenės departamento vadovo, paskutiniu metu po 14 dienos darant tyrimus pasveikusiems asmenims vėl yra nustatomi COVID-19 atvejai, tad kaip tai galima paaiškinti?“
Į klausimą ministras atsako: „Na, sudėtinga paaiškinti, keletas, matyt, gali būti versijų. Sunku pasakyt, ar su kuo tai yra susiję, ar imunitetas susiformuoja neilgam laikui, nes dar atsakymų iš mokslininkų aiškaus neturim, kokiam laikui jis yra susiformaves.“
Kai ministras būna paklaustas, ar galėjo kilti problemų su tyrimų vertinimu ir atlikimu, jis dar kartą atsakė: „Tikrai visokių gali būti versijų, tai tikrai šiandien negalėčiau atsakyti jums į šį klausimą, taip, kad nesuklaidinčiau dėl ko. <...> Aiškaus atsakymo dėl imuniteto susiformavimo greičio, tiek dėl jo trukmės neturi ta pati PSO (Pasaulio Sveikatos Organizacija – aut. past.).“
Taigi, apibendrinkime visą informaciją, kurią turime iš pačių A.Verygos žodžių. Konferencijos pradžioje jis teigia, kad „neturim aiškių rekomendacijų dėl tų testų, bet turime pradėti aiškintis, koks yra imunitetas“. Nors net pati PSO neturi jokios informacijos apie imunitetą, A.Veryga jau aiškinasi, koks yra imunitetas paprastais tyrimais. Ir kiek vėliau pagal tuos pačius skaičius, kurie gauti iš būtent šitų testų, kurių teisingumo vertė irgi mums nėra žinoma, yra piešiama statistika.
Statistika, pagal kurią vėliau darome sprendimus. O juk darant sprendimus ir bandant suvaldyti virusą reikia atlikti prognozes – visai panašiai kaip šachmatuose: norint nugalėti kitą žaidėją, prieš darydamas ėjimą prognozuoji kito žaidėjo ėjimą.
Suprantama, ši situacija yra žymiai sudėtingesnė nei šachmatai, tačiau čia dėmesį kreipiu į tai, kad sprendimai apie karantino griežtinimą arba švelninimą priimami remiantis prognozėmis, kurių, anot ministro, reikėtų vengti.
Kokios mano išvados? Trumpai tariant – egzamino neišlaikėm, nes apie koronavirusą nieko nežinome. Vaizdas, kaip reaguoja mūsų vyriausybė į situaciją, pakankamai aiškus: A.Veryga kartu su kolegomis sprendimus priima pagal kavos tirščius, o tuo metu mūsų medikai ir kiti pagarbos verti gyventojai bando išgyventi.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
