Su viltimi seku žinias. Kokioms įmonės bus leista dirbti? Kada baigsis karantinas?
Atsakymai netrunka – mano įmonei darbuotis ir toliau bus neleidžiama, karantinas pratęstas. Viskas. Nebegaliu. Maldauju. Išgirskite!
Nesiplėsiu į diskusijas apie tai, kaip aš supratau „mokslas per nuotolį“. Norėčiau tikėti, kad ir švietimo, mokslo ir sporto ministras mano, jog nuotolinis mokymasis vyksta kiek kitaip nei mūsų šeimoje.
Deja, mums nepasisekė. Turiu tris vaikus, du iš jų mokyklinio amžiaus. Galiu tik apgailestauti, bet ministro paminėtų mokytojų perfekcionistų mums nepasitaikė.
Pusvalandis per dieną „Zoom“ pamokai man atrodo kiek per mažai. Ir nesuklyskite.
Norėjau pasakyti, kad tiek pradinukui, tiek vyresnio amžiaus vaikui per dieną yra skiriamas tik vienas pusvalandis.
Toliau jie gauna tik nurodymus – tema tokia, klasės darbui reikia atlikti tai, namų darbams – tai, papildomai – tai. Tai ir viskas, ką suteikia mokytojai.
Žadėjau nesiplėsti ir tikrai to nedarysiu. Viską galiu suprasti, nors neslėpsiu – dažnai sunku tai padaryti. Sukandusi dantis padėjau savo vaikams mokytis. Juk tai mano vaikai, aš privalau, visiems dabar išbandymų metas.
Tad iki 14 valandos esu mokytoja. Padedu pradinukui išsiaiškinti naujas temas ir atlikti užduotis. Kai reikia, tenka prisiminti ir vyresnėlio mokslus. Tam, kad suprastų ir galėtų stumtis toliau.
Vis sukasi klausimas ant liežuvio... Jūs prašėte suprasti ir padėti. O kodėl jūs nenorite suprasti vaikų ir jiems padėti?
Kodėl dažnu atveju susidaro įspūdis, kad mokytojas kvatojasi ant sofutės ir suka galvą, kaip apsunkinti ar išvis sužlugdyti mokinį?
Nes skirti 20 minučių naujai matematikos temai išsiaiškinti ir po jų skirti 15 minučių testą su uždaviniais pažymiui, man liežuvis kitaip neapsiverčia pavadinti. Bet nesiplečiu...
Tuo metu, kol atlieku mokytojos funkciją, vyras dirba darželio auklėtoju. Deja, bet mūsų pats mažiausias yra dar tokio amžiaus, kai nesupranta komandos „eik pažaisti“, „netrukdyk dirbti“, „netrukdyk mokytis“, „žaisk vienas“ ir pan.
Priminsiu – abu esame dirbantys ir dabar kaip niekada esame spaudžiami dirbti dar daugiau, kad tik įmonė būtų pajėgi išlaikyti mūsų pačių darbo vietas. Taigi, pusdienį skyrę vaikams, kompensuoti jį turime vakare ar naktį.
O dabar klausimas p. Verygai. Jis nusprendė, kad tėvai, dirbantys nuotoliniu būdu, gali savo atžalas prižiūrėti ir neturi teisės gauti nedarbingumo pažymėjimo.
Tad, p. Veryga, gal užsuktumėt pas mus į šeimą manęs pakeisti bent kelioms dienoms? Prižadu – daug vargti nereikės.
Jūsų pareiga bus dirbti auklėtoju darželinukui, mokytoju pradinukui, mokytojais vyresnio amžiaus vaikui, virėju ir dar nuo 8 iki 17 val. atlikti savo įsipareigojimus darbdaviui. Vieni juokai, tiesa?
Ministrams labai siūlyčiau pradėti kalbėtis su visuomene. Suprantu, kad jūs turite viziją, dėliojate schemas, priiminėjate sprendimus. Bet kodėl jums nerūpi, kaip visa tai veikia? Su kokiais iššūkiais susiduria tie, kuriuos liečia jūsų sprendimai?
Viską galima pataisyti, o klysti visai žmogiška, nes iškart numatyti visų niuansų ir neįmanoma. Bet niekaip nesuprantu to noro pasislėpti už tribūnos, supažindinti su primestomis mums taisyklėmis ir nenoro pažiūrėti, kaip viskas toliau vyksta realiame gyvenime.
Būkite visi sveiki.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
