Pagalbos ieškojusi moteris kreipėsi ir į privačią šeimos kliniką, kurios paslaugomis naudojasi, ir į Visagino ligoninę.
Galiausiai moterį iš kantrybės išvedė ne tik daužymasis į užvertas klinikų duris, bet ir vos lietuviškai kalbanti vietos ligoninės darbuotoja.
Moteris, kelias dienas ieškojusi gydytojo, galinčio apžiūrėti jos dukrą, suprato, kad kitų ligų, nei koronavirusas, atrodo, Lietuvoje šiuo metu būti negali.
Su portalu lrytas.lt susisiekusi Visagino gyventoja prisiminė istorijos pradžią. Dieną moteris pastebėjo, kad jos dukra karščiuoja.
Termometras rodė 38,2 laipsnius temperatūros, kurią mamai pavyko sumažinti vaistais, bet naktį vaiką vėl išmušė karštis.
Trumpam padėjo vaistai, bet rytą moteris pradėjo skambučiais į privačią kliniką, kurioje yra prisiregistravę. Kreipėsi ir Visagino ligoninės priimamojo nurodytu numeriu.
Skambučiai keitė vienas kitą – pirmasis bandymas buvo nesėkmingas, kitame telefone gale moteris išgirdo, kad „ne ten pataikė“.
„Galiausiai paskambinau bendruoju pagalbos centro numeriu 112, paprašiau sujungti su greitąja. Pagaliau sujungė. Pakalbėjome, truputį nuramino, sakė, kad jeigu vaikas nėra vangus – valgo, geria, nevemia, neviduriuoja ir panašiai – tiesiog mušti temperatūrą ir stebėti.
Padiktavo pediatro numerį, patarė pasikalbėti su juo. Skambinau nežinau kiek kartų, niekas nekėlė.
Galiausiai nuvykau į Visagino ligoninės priimamajį – durys uždarytos. Paspaudus skambutį, rusiškai kalbanti seselė paklausė, ko reikia, kas atsitiko“, – vizitą vietos ligoninėje prisiminė moteris.
Dukros sveikatos būkle susirūpinusi mama paprašė ligoninės darbuotojos kalbėti lietuviškai.
„Išgirdau, kad mūsų negali priimti – pasūlė vykti pas savo pediatrą ar skambinti jam.
Aš paprašiau nejuokauti – juk vaikui metų nėra, o tokia temperatūra – ne veltui juk atvažiavom i priimamąjį, kur daugiau skubiai kreiptis?
Liepė palaukti. Ligoninės darbuotoja susisiekė su klinika, kurioje vaikas registruotas, ir liepė vykti ten.
Nuvykus į kliniką pasakė, kad daktarė vėluoja – nėra dar jos, o mes iš anksto neužsiregistravome, tad mums pasiūlė atvykti vėliau.
Paaiškinau, kad negerai su tokiu vaiku važinėti. Ačiū Dievui, pagalbą suteikė tuomet dirbęs asmuo – paskambino daktarei, pašnekėjau su ja telefonu.
Dirbęs vyrukas bendravo kultūringai, gražiai ir pagaliau lietuviškai. Paėmė kraują tyrimui – viskas puiku, tyrimas nieko blogo nerodė.
Susisiekė vėl su gydytoja – ji išrašė vaistų, kurie geriau malšina temperatūrą ir liepė atlikti šlapimo tyrimą.
Ačiū Dievui, vaikas jaučiasi gerai – nuo ryto nebėra temperatūros. Daktarė įtaria vaikų tridienės karštinę, bet jeigu dar kartą bus aukšta temperatūra, teks kviesti greitąją pagalbą ir kūdikį veš į Vilnių tikrintis dėl koronos.
Dabar paaiškinkite man, kaip taip įmanoma, kad dėl Covid-19 tyrimams nepriima mažo vaiko su tokia temperatūra? Kitų ligų jau nėra? O jei vaiką užkluptų liga, kai pagalbą reikia suteikti per porą valandų? Jam jau būtų viskas.
O svarbiausia – medikų bendravimas. Kiek teko lankytis, gal 80 proc. darbuotojų kalba tiktai rusiškai...
Baisiausia, kai susiduri su vaikų daktarėmis. Ateinu su bėda, o paaiškinti negaliu – nelabai moku šios kalbos“, – rašė lrytas.lt skaitytoja.
Per metus – keli skundai
Valstybinės kalbos inspekcijos Inspektavimo skyriaus vedėjas-vyriausiasis inspektorius Arūnas Dambrauskas naujienų portalui lrytas.lt sakė, kad 2019-aisiais inspekcija gavo kelis skundus dėl bendravimo ne lietuvių kalba valstybės ar savivaldybių institucijose.
Kiti skundai buvo dėl bendravimo ne lietuvių kalba privačiose įmonėse.
„Kiekvieną pusmetį Inspekcijos viršininko įsakymu tvirtinamas įmonių, įstaigų planuojamų tikrinimų planas.
Gavus skundą, pradedamas neplaninis tikrinimas“, – sakė A.Dambrauskas.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
