Man 29-eri, praėjusią vasarą ištekėjau, iki tol su būsimu vyru draugavome daugiau nei dvejus metus. Rudenį įsikraustėme į naują butą. Atrodytų, gyvenk ir džiaukis...
Tačiau yra viena problema. Nežinau, ar daug tokių porų, bet mano vyras nėra patenkintas tuo, jog aš turiu daug draugių, su kuriomis nuolat bendrauju, ir kartais rengiame susitikimus.
Dar nuo tų laikų, kai buvome studentės, susitinkame vien tik moteriška kompanija. Paplepame, pasilinksminame, pasidalijame naujienomis. Turime net atskirą grupę feisbuke.
Tuo metu mano vyras – tikras namisėda, jam nesinori eiti nei į kavines, nei į restoranus, jam mieliausia mano draugija. Jeigu susiruošiame kur nors į gamtą, išvažiuojame į Vilnių, Palangą ar Trakus, retai kada įkalbu pasikviesti draugus.
Griežtas karantinas buvo jo svajonių laikas – abu sėdėjome namuose, dirbome ir su niekuo nesusitikinėjome. O su draugėmis bendraudavau per programėles.
Tad po ilgo nesimatymo pasiilgusios gyvo bendravimo, kaip ir kas kartą, susibėgome Kauno senamiestyje.
Mačiau, kad tai nepatiko mano vyrui. Jam užtenka manęs vienos, ir jis nuoširdžiai nesupranta, kodėl man reikia dar kažko be jo. O aš nesuprantu, kodėl turėčiau atsisakyti šios savo gyvenimo dalies?
Vienos draugės vardas jį net purto – su ja esame geriausios draugės nuo mokyklos laikų. Žinome viską viena apie kitą, kartu ištvėrėme visas negandas, kokių tik mūsų kelyje pasitaikė, visada palaikėme viena kitą.
Neseniai ją paliko ilgametis draugas, ir dabar jai tikrai reikia mano paramos.
„Kodėl tu veliesi ne į savo reikalus?“ – klausinėja manęs vyras, nesuprasdamas, kad mes kone kaip seserys, ir jos reikalai yra mano reikalai.
Vis dažniau pagalvoju: jeigu gims kūdikis, kuriam laikui užsidarysiu tarp keturių sienų. Juk mano vyras ne tik nepatenkintas, kai išeinu susitikti su draugėmis – ne ką mažiau jis nemėgsta svečių namuose.
Taip, man su vyru taip pat gera ir įdomu, mums niekada nepristinga kalbų. Ta prasme mes labai panašūs. Tačiau poreikis bendrauti su kitais yra toks skirtingas!
Ir juk ne apie viską su vyru pakalbėsi – yra tokių moteriškų dalykėlių, kuriuos tik moteris supras.
Nežinau, kaip apginti savo teisę susitikinėti su draugėmis ir neskaudinti vyro.
Įdomu, ar kuri nors, susidūrusi su panašia situacija, sugebėjo išsaugoti ir šeimą, ir drauges?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
