Psichologai tai įvardija kaip natūralias santykių krizes kas trejus, septynerius ir dvylika metų, per kurias atsiranda šeimų gelbėjimo sanitarių – meilužių.
Pradėsiu nuo tikros istorijos, nes jokios teorijos neatstos to, ką vyrai pasakoja toms, kurios turi laiko klausytis.
Kartą teko susipažinti su sėkmės lydimu, žavingu, energingu keturiasdešimties metų vyru. Jis net į labai privačius klausimus atsakė nuoširdžiai.
Dėkoju jam, nes kitaip galėtume ilgai spėlioti, kaip būna realiame iš pažiūros laimingų porų gyvenime, kai šeimos galva skrodžia sostinės naktinio gyvenimo bangas ir drąsiai kabina svetimas moteris linksmybių uostuose.
Galbūt jūs, mielos, malonios, gabios, atsakingos namų šeimininkės, tuo metu rašote komentarus mamų forumuose, ieškote sprendimo, kaip vaiką pripratinti prie puoduko, arba esate eiliniame moterų klubo suvažiavime, kur į ugnį metami skaudūs išgyvenimai, o į upę paleidžiami laiškai su norais.
Istorija apie kažkurios iš jūsų vyrą trumpa, bet pamokanti. Diplomatas, pavadinkime jį Arvydu, po nesėkmingų bandymų apžavėti mane ir mano draugę gavo leidimą prisėsti greta, jei bus atviras su mumis.
Į klausimą, kodėl vedęs vyras bastosi vienas ir trokšta nupirkti visus baro kokteilius, iš pradžių jis atsakė dūsavimu, nukrypo į prisiminimus apie darbą, komandiruotes, o vėliau tėškė, kad turbūt teks skirtis su jo dviejų vaikų motina.
Kai paklausiau, ar nemyli žmonos, jis paaiškino: „Aš ją myliu, ji tobula, bet parėjęs namo jau trečius metus jaučiuosi vis labiau nereikalingas. Atrodo, jei išnykčiau, niekas nepasikeistų. Aš jau sukūriau jiems patogią buitį, funkciją atlikau, o ji visą dėmesį skiria vaikams, kosmetologei, savo darbui, virtuvei ir pirkiniams. Mielai su ja patirčiau nuotykį, daug mylėčiausi, bet ji visada turi svarbesnių reikalų.“
Kita istorija nutiko mano bičiulei, kuri nusprendė per pažinčių programėlę susitikti su vienu vyruku, kuris prekiauja dviračiais.
Pasimatymas buvo visai smagus, chemija įvyko, jis net apkabino jos pečius lydėdamas namo ir pasidomėjo, ar ji gyvena viena.
Pasirodo, vyrukas iš programėlės turi merginą, jie kartu gyvena jau keletą metų, jis jai pasipiršo, o savo dviratį jau kelis mėnesius stato naujai pirktame būste, žinoma, su didžiule banko paskola.
Yla išlindo iš maišo ne tada, kai jis pasipasakojo apie savo žygius, o tada, kai jo mylimoji socialiniuose tinkluose parašė mano bičiulei: „Atleisk, bet neturiu kito būdo sužinoti tiesą, Aurimo telefone radau tavo kontaktus, čia yra ir kitų panelių numerių, susirašinėjimų. Aš noriu žinoti, kas tarp jūsų įvyko.“
Moteriškas solidarumas suveikė, atviras pokalbis įvyko, sužadėtinė nurimo sužinojusi, kad mano bičiulė su jos būsimuoju vyru nespėjo pasibučiuoti ir permiegoti: galbūt nereikės skirtis ir dalintis kartu įsigyto būsto, kuris kvepia remontu ir būsimais vaikais po smagių vestuvių.
Istorija šokiruoja tuo, kad dvi panos susibendravo, ir toji, kuriai sužadėtinis buvo neištikimas su tuntu kitų merginų, nusprendė likti poroje.
„Jis dabar nežino, ko nori. Kai atvirai jo paklausiau, ar buvo neištikimas, ar manęs nemyli, jis sakė esąs sutrikęs, nesupranta, kas jam darosi, kad aš jam neskiriu reikiamo dėmesio. Nežinau, ar galėsiu jį palikti. Aš jį myliu“, – dėstė ji ir savo filosofijomis varė mus į neviltį. Tada susižvalgėme ir atsikvėpėme, kad neturime TOKIŲ antrųjų pusių.
Du skirtingi vyrai, dvi tikros istorijos. Abu užimti ir ko nors pritrūkę namie – veržiasi į moterų pasaulį, kad surastų donorę vienam vakarui ar ilgesniam laikui, kol namie laukianti mylimoji atsikvošės.
Tai nėra neištikimų niekšų išteisinimo rašinys, tai yra signalas pažvelgti kitu žvilgsniu ir paieškoti šalyje siaučiančių skyrybų ištakų.
Kada iš tikrųjų prasideda pabaiga? Kodėl moterys dažnai nesupranta, kur ieškoti siūlo galo? Juk būtent jos dažnai sako: aš dariau viską, o jam to neužteko.
Gal į tą viską nebetelpa susitikimo su nuosava žmona laukiantis sutuoktinis? Kada bus jo eilė? Mes žinome, kad jis galės pakalbėti su žmonos nugara, kai baigsis sauskelnių keitimo maratonas, vaikų namų darbų ruošimas, manikiūro ir blakstienų priauginimo seansai, asmenukių darymas, naršymas socialiniuose tinkluose ir įrašų kėlimas apie naują sveiką receptą, nes nuo šiol idealios poros atostogų nuotraukose atsikišęs pilvas didesnė bėda nei meilužė.
Vyras nebežino, ko nori moteris, jis tik mato, kad jo buvimas nebėra vertybė. Ji pamiršo, ką reiškė gyventi be jo suteikto saugumo, todėl jis kelia sparnus.
Sužadėtinių istorijoje kitos nuotaikos ir bėdos, bet ir jos sufleruoja, kad mergina nežino savo vertės, todėl nuosavam sužadėtiniui nėra brangenybė, kurią reikia saugoti ir nešioti ant rankų.
Ji yra patogi sugyventinė, atsarginė stovėjimo aikštelė, nes tik jai rūpės jo dviratis net po to, kai jis pasivažinės su visomis laisvomis sostinės merginomis.
Jis visada bus kaltas, niekada neišsiskirs, o po gastrolių bus priimtas atgal, nes „meilė“ nugali visas kliūtis!
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
