Tėvai mane nuo mažens išmokė elgtis su pinigais – niekada jais nesitaškiau, visada žinau, kiek jų turiu, kiek galiu išleisti. Žinau visų kasdienių prekių kainą, netingiu aplėkti kelių parduotuvių, apsilankyti per išpardavimus, kad tik pernelyg nenukentėtų piniginė.
Negaliu pakęsti jausmo, kai iki atlyginimo lieka penkios dienos, o piniginėje – keli eurai.
Nors ir dirbame abu su vyru, didžiąją dalį atlyginimo suryja buto paskola.
Atostogas leidžiame mano tėvų sodyboje, nes – natūralu – tai nieko nekainuoja. Savaitgaliais išeiname į miestą pasivaikščioti, ir daugiausia, ką sau leidžiame – išgerti kavos ar sulčių ir suvalgyti po pyragaitį ar ledų.
Tad nenuostabu, kad viena ar kita proga mus paremia mano tėvai. Kad ir ne turtuoliai, bet per metus po keletą šimtų padovanoja.
Štai šią vasarą su vyru minėjome šeštąsias vestuvių metines – ta proga gavome 600 eurų. Mums tai gera paspirtis.
Tačiau visai neseniai sužinojau paslaptį, kurią vyras nuslėpė nuo manęs. Pasirodo, jis su seserimi apmokėjo savo motinos, mano anytos, atostogas Palangoje.
Kai pradėjau teirautis, iš kur gavo pinigų, atsakė, jog normalu padėti mamai –sesuo pasiūlė, o jis sutiko, tuo labiau, kad ir suma nedidelė. Tarsi aš nežinočiau, kiek kainuoja dešimt dienų gyventi viešbutyje Palangoje!
Jo poelgis mane supykdė. Galima sakyti, vyras mano tėvų mudviem vestuvių metinių proga dovanotus pinigus atidavė savo motinai. Suprasčiau, jeigu pinigų reikėtų gydymui – tai šventas reikalas. O čia – dešimties dienų poilsiui!
Nesuprantu ir anytos – ji puikiai žino, kad mes skaičiuojame kiekvieną centą. Nesuprantu, kaip ji, žinodama, kad kone visus pinigus atiduodame bankui, ir mus remia mano tėvai, leido sau paimti tuos pinigus ir išleisti poilsiui?
Mama, feisbuke pamačiusi anytos nuotraukas iš pajūrio, net paklausė, pas ką ji? Gal pas kokią draugę? Jai net į galvą neateitų mintis, jog mano anyta gali sau leisti prabangą dešimt dienų gyventi viešbutyje.
Nuslėpiau tiesą, pasakiau, kad poilsį jai padovanojo vyro sesuo. Nutylėjau, nes man gėda apie tai kalbėti ir po to tėvams į akis pažiūrėti.
Mama patylėjo, tarsi viską supratusi, o paskui tarstelėjo: „Gerą dukrą tavo anyta užaugino, neturės ko bijoti senatvės.“
Pajutau, kad tai akmenukas į mano daržą. Bet nieko nesakiau. Nurijau, nutylėjau, nes ką jau čia ir sakysi.
Beje, mano tėvai jau seniai nebuvo prie jūros. Atostogauja savo sodyboje ir nesiveržia ten, kur kvepia didelėmis išlaidomis.
Manau, kad mano vyras pasielgė neteisingai ne tik dėl to, kad davė savo mamai nemenką sumą pinigų, bet ir dėl to, kad nuslėpė tai nuo manęs. Tik jis nieko blogo neįžiūri – net didžiuojasi tuo, kad galėjo suteikti motinai galimybę pabūti prie jūros. Sako, kad mama jį su seserimi augino be tėvo, todėl dabar jie ja turi pasirūpinti.
Vadinasi, mano tėvai nenusipelnė pagalbos, nes mane užaugino abu kartu? O kadangi ir dabar yra kartu, turi paremti mano šeimą?
Nutariau daugiau iš tėvų neimti nė cento. O vyras, norėdamas padėti savo motinai, tegu pats uždirba. Gal tada susipras.
O gal aš neteisi?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
