Pavasarį prasidėjus pirmajai koronaviruso bangai sėdėjau Nyderlanduose ir su pavydu iš tolo stebėjau tautiečių gyvenimą Lietuvoje: sprendžiant iš žiniasklaidos, taip pat pokalbių su artimaisiais, lietuviai stebėtinai drausmingai reagavo į pavojų.
Jokių susibūrimų, atstumo laikymasis, kaukės – Vakarų Europoje tuo metu nebuvo nieko panašaus. Tik pavieniai asmenys vaikščiojo prisidengę kaukėmis, barai ir restoranai veikė, jau nekalbant apie parduotuves.
Lyginant su pavasariu, dabar gyvenimas gerokai pritilęs – antroji viruso banga, jeigu ją tokia galima laikyti, išgąsdino ir jaunus, ir senus.
Prie parduotuvių budi apsaugininkai, reguliuojantys pirkėjų skaičių viduje. Jokių krepšelių – pirkėjai į parduotuvę gali užeiti tiktai stumdami vežimėlį. Žinote, kodėl? Nes vežimėlis priverčia laikytis atstumo!
Tad jokių grūsčių, jokio lipimo ant kulnų, atstumai, atstumai ir dar kartą – atstumai.
Žmonės, bent jau mano aplinkoje, be svarbaus reikalo stengiasi niekur nevaikštinėti: darbas, namai, kartą ar du per savaitę – parduotuvė. Tai ir viskas.
Grįžusi iš užsienio ir dvi savaites praleidusi saviizoliacijoje pagaliau išėjau į gimtojo miesto prekybos centrą apsipirkti pati. Tai, ką pamačiau, privertė išsižioti iš nuostabos.
Šeštadienis, kiek po vidurdienio. Prekybos centro durys atlapos visiems, nė ženklo, kad kas nors reguliuotų įeinančių ir išeinančių srautus.
Dezinfekcinio skysčio indelis tuščias. Išeidama pastebėjau, kad jį keičia, o kiek žmonių per tą laiką atėjo ir išėjo taip ir nesidezinfekavę rankų?
Kitas dalykas, kurio niekada nesupratau – kodėl apsipirkti žmonės eina ne po vieną, ne po du, o visa šeima: mama, tėtis ir kokie du vaikučiai. Ar viena mama arba tėvas yra neįgalūs nupirkti šeimai produktų?
Žmonės, ar jūs nesuprantate, kad į prekybos centrą eidami keturiese keturis kartus padidinate tikimybę parsinešti virusą? Negana to, didinate žmonių koncentraciją, mažinate atstumus, kurių taip privalu laikytis.
Krepšelių – kalnai! Pakaktų kokiems keliems šimtams pirkėjų. Bet, kaip minėjau, niekam nė motais, kiek pirkėjų yra prekybos centre. Vieni su vežimais, kiti su krepšeliais, treti iš viso tuščiomis rankomis – matyt, kad būtų lengviau prasigrūsti tarp kitų pirkėjų...
Stoviu prie žuvies vitrinos – man į ausį alsuoja net aprasojusi ponia. Mandagiai atsitraukiu į šalį, nebyliai paragindama laikytis atstumo, o ji, pamačiusi laisvą plotelį, netgi žengteli į priekį!
Prie kasų – dar didesnė netvarka. Nuo sovietmečio žmonės neatsikratė mados įsiremti krūtine į priekyje stovinčio pirkėjo nugarą. Ar tikitės, kad dėl to eilė stumsis greičiau?
Jeigu randate valandą pašmirinėti po prekybos centrą, tai nurimkite ir nesistumdykite dar 10 minučių. Tik išlaikykite atstumus, prašau, kitaip laukite bėdos!
O jos jau visai čia pat. Tai įrodo vis nauji Lietuvoje užsiliepsnojantys ligos židiniai, vis didesnė neatsekamų atvejų dalis.
Labai prašau – saugokite save ir kitus. Tik taip ligos išvengsite patys, neparnešite jos namo ir apsaugosite jautriausią visuomenės dalį.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
