Toks jausmas, kad viena išmokta mintis virto atsakymu į visus įmanomus klausimus. Vis dėlto tai dažnai tas pat, kas vilkėti kailinius vasarą Palangos pajūryje. Ir juk tai yra tikrų tikriausias absurdas!
Tai tas pat, kaip žinoti tik pradžią patarlės, kad į tą pačią upę du kartus neįbrisi. Faktiškai į Nerį galima bristi kad ir milijonus kartų, bet tiek tu, tiek vanduo kaskart būsite kitokie.
Tai graži metafora apie nuolatinę kaitą – ne fanatizmas, ir savyje ši graži mintis neturi nei pliuso, nei minuso ženklo.
Kalbant apie kitų žmonių erzinančias savybes derėtų užduoti sau keletą kontrolinių klausimų, kad suprastum, kokia proporcija ir kaip pasireiškia nepageidaujamas aplinkos elgesys. Kiek tai susiję su tavimi ir kodėl kelyje pasitaiko nemalonių incidentų, galima suprasti tik nesuplakant visko į vieną teiginį.
Detaliau paaiškinsiu pateikdama labai buitinius pavyzdžius.
Tai, kad žmonės susitiko teroristą ar agresyvų žmogų metro stotyje, nereiškia, jog jie radikalai, – priešingai, jie yra klasikinės aukos, todėl susidūrė ne su savo atspindžiu, o su kažkuo priešingu iš kito poliarinio rato.
Svarbu žinoti, kad, pagal psichologijos teoriją, abi kategorijos smurtauja: teroristas į išorę, auka – į vidų, dažniausiai slapta, bet terapijos ir gydymo procedūros kiekvienai grupei yra kitos.
Dabar įsivaizduokite, jei vyro mušama moteris, kuri yra klasikinė auka, manys, kad sutuoktinis yra jos atspindys, kaip jai tokia logika gali padėti?
Taip manydama ji kris į dar gilesnį bejėgiškumo dugną, bet jeigu ji supras, kad sutiko tokį „stiprų“ vyrą, nes pati yra silpna pagal priešingybių teoriją, tai jai gali padėti suvokti esmę, jog jos niekas negali išgelbėti, tik ji pati – tapdama stipri, tobulėdama, gerbdama save, gindama kūną, protą ir gyvybę.
Lygiai taip pat pakenksime agresoriui, jei aiškinsime, kad žmona pati prisiprašė, nes jūs esate vienas kito veidrodis, dėl to ir sulipote.
Jis gali galvoti: per mažai ją lupu, juk ji atėjo į mano gyvenimą provokuoti smurtui savo patyčiomis, žeminimu, panieka, aš nesusivaldau, o ji po to kaip avis laksto paplūdusi ašaromis. Agresoriaus fokusas yra kontrolė, pirmiausia sau pačiam, todėl tas veidrodžio principas visai nedera.
Pamačiusi supuvusį obuolį aš atpažįstu vaisių, žinau jo pavadinimą ir matau, kaip jis atrodo, tai man sako: stop, nevalgyk. Taip ir su žmogumi, kuris elgiasi netinkamai, – aš nesu jis, aš nesu supuvusi, aš tiesiog įvertinu objekto situaciją ir atsisakau jį „ragauti“. Psichologijoje tai vadinama asmeninėmis ribomis.
Būtent šiame etape, kai reikia suvokti, kas vyksta – veidrodžiavimas ar užpuolimas, labai dažnai nutinka painiava. Reikia daug instrumentų, kad atskirtum, kokį reiškinį pamatei.
Erzinantis pašalinių elgesys yra signalas, kad kažkas pažeidžia tavo erdvę, o priežasčių gali būti milijonai, ir tik vienas jų – veidrodžio efektas.
Gyvenimas nėra vienos taisyklės rėmas, į kurį privalome save įstatyti, gyvenimas – tai gebėjimas derinti daug žinių.
Žmogus susideda iš skirtingų organų ir kiekvienas atlieka savo unikalią funkciją, tai vertėtų prisiminti, kai norėsite padaryti išvadas pagal vieną madingą idėją.
Meistrystė yra gautos patirties ir žinių derinimas, nes pianistas negroja vienu klavišu, kodėl parduodantys sėkmę kalba, kad mums užteks suprasti vieną dalyką?
Todėl jei nusprendėte tapti dvasingas, o jums nurodo vieną priežastį viskam, neva visa tai yra veidrodžio efektas, rekomenduoju įsižiūrėti, skirti laiko analizei ir su tuo vaizdeliu pasielgti adekvačiai. Išėjimas iš užburto rato yra ten, kur ir įėjimas, kitaip tariant, vaikystėje.
Jeigu auklėjimas buvo adekvatus, žmogus užauga normalus, turintis imunitetą virusams ir dvasiniams bomžams, kurie provokuoja, taip tikrindami, ar užkibsi ir atidarysi vartus Trojos arkliui su svetimomis taisyklėmis ir nepageidaujamu elgesiu.
Tinkamai auklėtas vaikas užauga žmogumi, kuris aiškiai nubrėžia ribas, jam bet kokia kritika ar įžeidžiantis žodis nėra tiesa, paskui kurią jis nešis išsprogdinęs akis keisti ar remontuoti save.
Adekvati moteris, išgirdusi repliką, kad nėra tobulos išvaizdos, pagalvos apie keletą dalykų: čia kalba ne apie mane, aš neprivalau visiems būti graži, toks žmogus tikrai man linki blogo, todėl daugiau jo neprisileisiu.
Traumuota moteris būtinai gilinsis, suks tuos žodžius kaip muzikos hitą, kol tai dar kartą virs patvirtinimu, kad ji sugadinta.
Vėliau ji taupys plastinėms operacijoms, nors daugelis žmonių nesupras, kam jai to reikia. Tai, kad mes sutinkame varguolių, nereiškia, kad patys tokie esame. Gal tai reiškia, kad jums patinka higiena, todėl dėl savęs mylimiausios pereisite į kitą gatvės pusę.
Jūs aiškiai suprasite be kaltės ir gėdos jausmo, kad aš neprivalau liestis prie to, kas mane žlugdo, negerbia ar žemina.
Esmė – ką su tuo vaizdu veidrodyje darote. Pamatę, kad išsitepėte, einate persirengti, o sutikę toksiškų žmonių pasišalinate iš jų draugijos, ir jūsų veidrodis tampa švarus.
Vis dėlto jei save matome iškreiptai, grįžtame į pradžią, atidarome duris į vaikystę, kad suprastume, kas tą iškreiptą vaizdą suformavo.
Kelias sudėtingas, bet vertingas – linkiu stiprybės atrasti save tikrą, o tada jau brėžti ribas savo naudai.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
