Anksčiau mano vyras dirbo sau, neturėjo nei viršininkų, nei pavaldinių, nei kolegų. Turime savo draugų ir bičiulių ratą, su kuriais palaikome ryšius, švenčiame gimtadienius ar iškylaujame gamtoje, ir mums to bendravimo visiškai užtenka.
Bet gavęs gerą pasiūlymą prieš pusmetį mano vyras nuėjo dirbti į įmonę, kurios kolektyvą sudaro 20 žmonių.
Vykdo nemažus projektus, jam tenka nuolat bendrauti su kolegomis ir klientais. Suprantama, kad kartais darbas užsitęsia, vyras neskaičiuoja darbo valandų.
Bet kai kurios jo kolegės įsigudrino jam skambinėti ir 22, ir 23 valandą. Prisidengusios tuo, kad neva reikia pasitarti ar jos nežino, kaip daryti tą ar aną.
Iš pradžių jis sąžiningai keldavo telefono ragelį, nes manydavo, kad kažkas skubaus. Bet niekada nebuvo nieko skubaus, kas negalėtų palaukti rytojaus.
Pradėjo nebeatsiliepti – ėmė sulaukti žinučių mesendžeryje.
Toliau – dar gražiau. Vieną vakarą sulaukė kolegės, vilkinčios maudymosi kostiumėlį, nuotraukos. Kai nieko jai neatsakė, ši, pamačiusi, jog mano vyras peržiūrėjo nuotrauką, atsiuntė žinutę – neva netyčia pasiuntė ne tam adresatui. Ir pridėjo šypsenėlę.
Senas kaip pasaulis moteriškas triukas...
Pasitikiu savo vyru, pasitikiu ir savimi – gerai atrodau, neturiu jokių kompleksų ar baimių. Tačiau tokios ar panašios situacijos vis tiek kelia erzulį.
Bet labiausiai mane nustebino kiti dalykai.
Pirmiausia viena kolegė pakvietė mano vyrą į gimtadienį sodyboje. Jis buvo dar tik neseniai pradėjęs dirbti, ir santykiai tikrai nebuvo kažkokie super draugiški. Mano vyras nenuvažiavo, nes be manęs nenorėjo niekur dalyvauti.
Solenizantė gimtadienio išvakarėse dar paskambino klausdama, ar jis atvyks, ar ne, nors vyras nuo pat pradžių sakė, kad negalės. Ir dar kartą paprašė jo atvykti. Apie mane – nė žodžio. Buvau tiesiog šokiruota.
Po kurio laiko kita kolegė taip pat pakvietė kelis kolegas, įskaitant mano vyrą, į gimtadienį. Žinoma, kad be manęs. Jis ir vėl nedalyvavo.
Dabar prieš šventes susiorganizavo kolegų kalėdinį vakarėlį – nepaisant visų karantinų. Natūralu, kad vyras atsisakė. Tačiau per vakarą sulaukė ne vienos nuotraukos su seksualiai lūpas papūtusiomis kolegėmis – neva žiūrėk, ko netekai.
Jos daro tokį spaudimą, kad apima jausmas, tarsi visos varžosi dėl jo dėmesio ar susilažino, kuriai neatsispirs.
Mane jau kartais apima ne tik pyktis, bet ir pavydas, nes tokios keistos situacijos kartojasi nuolat.
Ir kaip turėčiau į visa tai reaguoti?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
