Mudu su vyru santuokoje gyvename jau beveik 40 metų! Tokiais skaičiais negaliu patikėti ir pati. Kažkaip gražiai sutardavom, kartais pasipykdavom, bet visada būdavom kartu. Tačiau jau kurį laiką pastebiu, kad santykiai šlyja dėl intymaus gyvenimo.
Mums abiem netrukus bus po 60. Vyras mano aistringas, jis dar mylėtis galėtų nors ir kas antrą dieną. Tačiau man, bėda, to sekso visai nebereikia. Na, gal per kokias vestuvių metines ir gimtadienį dar susigundau suartėti, artumo jausmą pajusti. Bet šiaip man tas potraukis sangulauti jau seniai dingęs.
Su menopauze pasikeitė savijauta ir poreikis mylėtis dingo. Bent jau man. Tačiau mano vyras dar nepasirengęs gyventi celibate. Tokiame amžiuje mano seneliai, pamenu, jau seniai atskirose lovose miegodavo. Neslėpsiu, aš taip pat jau jaučiu poreikį miegoti viena, tuomet pailsiu, geriau išsimiegu, kai niekas neparpia po ausimis ir neatiminėja antklodės.
Skamba gal kaip senolės laiškas, bet tokia nesu. Mes su vyru esame aktyvūs žmonės, žiemą visada su slidėmis, vasarą daug važinėjame su dviračiais, maudomės ežere, triūsiame sode. Bet lovoje pas mus išryškėja nesuderinamumas.
Ir nežinau, kaip elgtis, ką daryti. Moterišką „erekciją“ pažadinančias piliules dabar gerti? Ar prieš savo valią gultis į lovą? Kad ir su savo mylimu vyru, daugiau sutuoktinės pareigų iš reikalo atlikti nebenoriu. Vyras, matau, labai dėl to nelaimingas. Man ir pačiai nesmagu. Bijau, kad jis „iš bado“ nepradėtų dairytis kitų moterų draugijos.
Galbūt yra kokių nors alternatyvų, kaip galėčiau pažadinti savyje užmigusią moterį, arba, atvirkščiai, kaip būtų galima sumažinti vyro libido?
Dabar kiekvieną vakarą jis eina miegoti su viltimi pasimylėti. O man norisi tik knygą gerą paskaityti, filmą kartu pažiūrėti jaukiai apsikabinus. Sulaukus tokio amžiaus jau nesijaučiu vilioke, jaučiu, kad nebe man tie intymūs žaidimėliai.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
