„Po Turkijos saule jaukiai įsitaisiusios ir kas vakarą besimėgaujančios fantastiniais „National Geographic“ vertais saulėlydžiais prie Mare Nostrum jūros, į pajūrį vaikštinėdavome pro ištaigingo viešbučio kompleksą lyg pro muziejų. Čia buvo įrengtas net kino teatras, įspūdingos, Egipto Luksoro šventyklas primenančios kelių pasaulio virtuvių restoranų patalpos. Ir viskas persmelkta Horo (egiptiečių mitologijoje – Dangaus dievas sakalo galva) atributais.
SPA patalpos taip pat priminė, kad jas kūrusiai architektų ir dizainerių komandai rūpėjo egiptiečių, rytų filosofijos. SPA pirtyse, treniruoklių salėje nuolat sukiodavosi turistų. Dažniausiai juos pasitinkantys masažuotojai – iš Azerbaidžano kilusi, nerealaus grožio juodaakė Sevda ir Suleimanas, kurio visa giminė – Vakarų Kurdistane.
Ant prakaulaus žmogaus iki akinamo baltumo išskalbtu chalatu kaklo švytavo pakabukas su Che Guevaros atvaizdu. Sudomino. Ką tai reiškia Turkijos Kurdistano gyventojui, profesionalaus masažuotojo titulą ir pagarbų lankytojų elgesį užsitarnavusiam Suleimanui? (Juokais kreipdavomės į jį Saliamono vardu).
39 – erių vyras iškart prisistatė esąs ne turkas, o kurdas. Iš Turkijos Kurdistano. (arba didžiausios Kurdistano dalies, užimančios apie 190 000 kvadratinių metrų, t. y. apie 1/3 Turkijos teritorijos. Manoma, kad Turkijoje kurdai sudaro apie 20 proc. visų gyventojų (apie 15 – 20 mln. kurdų). Suleimano akys visad degdavo. Pasitikdavo ir išlydėdavo kiekvieną apsilankantį su kažkokia nenusakoma meile akyse.
„Myliu darbą, – paklaustas nukirto. – Nuo pat ketverių mačiau savo senelį ir norėjau būti į jį panašus. Augau kaime. Senelis gydė žmones. Pas jį plaukte plaukdavo žmonės – nuo stuburo išvaržų tikrai visus išgydydavo. 8 – erių pradėjau mokytis, senelis man rodė, ką daryti. Dabar esu toks laimingas, kad turiu šį darbą. Man nesvarbu, ką masažuoju – seną žmogų, vaiką moterį ar vyrą. Svarbi žmogaus energetika. Labai skirtingų energijų žmonės ateina.
Triskart per savo 15-kos metų praktiką nebegalėjau dirbti po masažo. Tiesiogine prasme mane pykino. Turėjo praeiti kelios dienos, kol atsigavau. Manai masažuotojui reikia daug skysčių? Ne. Geriu vieną kavos puodelį per dieną. 2 puodelius arbatos ir iki 2 stiklinių vandens. Kasdien turiu po 6 – 13 masažų. Dirbu be išeiginių. Jei pervargstu, stengiuos būti tyloje, namuose ilsėtis.
Po kiekvienos darbo dienos mano vakaras toks – iki alkūnių nardinu rankas į ledinį vandenį, išgeriu kavos ir ramiai pasėdžiu. Valgau maistą, kuris lengvas, t. y. labai mažai arba nėra mėsos. Na, tik rūkyti, deja, kol kas neatsisakiau. Klausi dėl kovid’o ? Milijardai problemų dėl jo. Mano jausena, žinios sako, kad tai sukūrė ne Dievas, o žmogus. Jis trokšta, kad 25 ar 30 milijonų žmonių išmirtų. O miršta sergantys, seni žmonės.
Turkijoje apie 40 procentų žmonių netiki Alachu. Mano įsitikinimu, svarbu būti sąmoningu. Net jei tiki, turi sąmoningai tikėti. Pinigai žmogui – nereikalingi. Gerai būtų, jei pinigai ateityje išnyktų. Dirbkime laisvai. Gerai bus tik tuomet, kai bus laisvė.
Kas man svarbiausia? Mama. Po Alacho. Visad pas ją grįžtu, visad ilgiuos.
Kodėl nešioju Che Guevarą? Tai – tik simbolis. Man – laisvės. Kas pas jus Prezidentas? Gitanas Nausėda? Kai jis kalbės ir darys tai, ką sako, o ne priešingai, kai dirbs dėl žmonių, kai jūs juo didžiuositės, pasikabinsiu ir jo atvaizdą ant krūtinės.“
Sevdos – įstabaus grožio, apie 45 – erių metų moters socialinių tinklų paskyroje puikuojasi jos credo. Apie tai, kad visų pirma pasauliui svarbiausia – gerumas. Kol sėdėjau jos kosmetologijos kabinete, ji spėjo ir apie profesionaliausią italų kosmetiką išpasakoti, ir apie perspektyvas grožio industrijoje, ir apie mano odos amžių ir ypatybes įdomybių pateikti. Kaip sako Sevda, tiesiog labai mėgaujasi tuo, ką daro.
„Štai dabar jums darau veido masažą ir jau žinau, ką pasiūlysiu, kaip padėsiu jūsų odai atsigauti po saulės vonių. Jei manęs klausia, pasakau lankytojams jų odos amžių. Jis dažnai nėra susijęs su kūno amžiumi (pavyzdžiui, 50 metė gali turėti 30 metų atmintį turinčią odą)“. Neapsiėjome ir minutėlės „apie gyvenimą“. „Kartais jaučiuosi balta varna“, – atviravo moteris. Nes labai tikiu... žmonių gerumu. Labai pasitikiu. Iki paskutinio momento tikiu. Tai turi savo kainą. Žmonės išduoda. Bet ir toliau tikiu gerumu.
Mano gyvenimo prasmė – šeima. Du mano vaikai. Duktė baigia turizmo vadybos studijas, sūnus – inžinerijos. Jau paleidau juos. Norisi tik padėti. Pačiai – tobulėti savo mylimame darbe. Gaila, kad į Europą patekti sunku. Tačiau pati mokausi nuotoliniu būdu, bendradarbiauju su geriausius reitingus rinkoje turinčiais Italijos kosmetikos gamintojais, tiekiančiais produktus tik specializuotoms klinikoms.“
Kvalifikacijos kėlimo diplomų Sevdos kabinete – pilna siena, tačiau ji net nemosteli jų pusėn. „Jei išsipildytų mano svajonė – turėti didžiulius namus, juose gyventų jos tėvai, abi seserys su šeimomis ir vaikais. Nesijaučiu dėl kovid’o situacijos kažkaip ypatingai. Tiesiog liūdna, kad kartais dėl bergždžių griežtų reikalavimų nebeturim galimybės susitikti su artimaisiais. Jei galėčiau, pasaulyje padaryčiau taip, kad visos šeimos gyventų vienuose namuose, o ne išsiblaškiusios po svečias šalis. Kartu. Kelios kartos.“
Ir Sevdai, ir Ali, ir Suleimanui vienas paskutinių klausimų buvo: „Kokia ta gyvenimo prasmė? Ar ją radote? Jei ne, kaip jaučiat – kame ji slypi? Ali neslėpė: „Tebeieškau. Noriu permainų. Pinigai tikrai nebe svarbiausi. Pagaliau startavau ir Turkijoje su savo verslu. Bandžiau gyventi ir nuostabiojoje Latvijoje su unikalia gamta.
Tiesa, norėjau likti gyventi nuosavame name Jūrmaloje, su dviem mylimais šunimis. Deja, nors paisiau Latvijos įstatymų ir dėl pilietybės įsigijau turto už 200 000 eurų, mane apgavo. Daug galimybių matau ir kuriant verslą Lietuvoje. Jau pastačiau namus savo vaikams Azerbaidžane, atrodytų, ko daugiau bereiktų.
Esu vienišius, grįžtu vienas, verdu sau kavą. Aplankau savo šiltnamį, kur auga ir itin retos veislės melionai iš Tailando. Medituoju, žiūrėdamas į citrusinius vaisius. Ar aš laimingas? Taip. Nes gimiau. Tikiu, kad yra Likimas. Ko linkėčiau visiems? Sveikatos. Gėrio šeimoje. Sėkmės ir geros nuotaikos. O meilė? Aš tokio jausmo dar nepatyriau arba neišgyvenau jo. Tad – visiems jį patirti. „
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
